K. Pažvelkite, pakelkite galvas.
A. Nes jūsų atpirkimas artėja.

Pirmasis skaitinys

Iš pranašo Izaijo knygos    46, 1–13

Prieš Babilono stabus

¹ Belis sukiužo, Nebas susigūžia, –
jų stabai pakrauti ant asilų ir galvijų.
Tie, kurie turėtų nešti jus,
dabar kaip naštos kraunami ant nuvargusių gyvulių.
² Gūžiasi, kiūžta ir jie drauge,
nuo naštos išsigelbėt negali, –
jie patys eina į nelaisvę.
³ Klausykitės manęs, Jokūbo namai,
ir jūs, kas likote gyvi iš Izraelio namų,
nuo pat gimimo esate mano našta,
išlaikiau jus nuo pat vaikystės.
⁴  Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite,
kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada.
Aš – tas, kuris nešiojau,
aš – tas, kuris nešios, –
aš – tas, kuris jus neš ir išgelbės.
⁵ Ką sugretinsite su manimi ir laikysite man lygiu?
Arba ką sulyginsite su manimi, ir būtume panašūs?
⁶ Dosnieji iš kapšo auksą išpila,
svarstyklėmis sidabrą atsveria
ir auksakalį pasisamdo,
kad iš to jiems padarytų dievą,
kurį jie garbintų, žemėn kniūbsčiom puldami.
⁷ Dedas jį ant savo pečių, nešiojas visur,
kai pastato jį vieton,
ten stovi sustingęs, iš vietos nepajuda.
Nors jie šaukiasi, negali jis atsiliepti
nei jų iš nelaimės išgelbėti.
⁸  Atminkite tai ir būkite ryžtingi,
dėkitės į širdį, nusidėjėliai!
⁹  Atminkite, kas buvo anksčiau, senų senais laikais:
Aš esu Dievas, nėra kito;
Aš – Dievas, nėra tokio kaip aš.
¹⁰ Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios,
iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks.
Tariu: „Mano užmojis bus įvykdytas!“
Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta.
¹¹ Šaukiu iš rytų plėšrų paukštį,
iš tolimos šalies žmogų,
kad įvykdytų manąjį užmojį.
Kaip kalbėjau, taip ir įvykdysiu,
ką užsimojau, tą ir padarysiu.
¹² Klausykitės manęs, jūs – užsispyrėliai,
esate toli nuo teisumo pergalės.
¹³ Aš pats įgyvendinu savąjį teisumą,
jis nebėra toli, mano išganymas nevėluos.
Aš pats suteiksiu išganymą Zione,
Izraeliui duosiu savo šlovę.

Atliepas    Iz 46, 12. 13

K. Klausykitės manęs, jūs – užsispyrėliai, esate toli nuo teisumo pergalės.
A. Aš pats suteiksiu išganymą Zione, Izraeliui duosiu savo šlovę.
K. Aš pats įgyvendinu savąjį teisumą, jis nebėra toli, mano išganymas nevėluos.
A. Aš pats suteiksiu išganymą Zione, Izraeliui duosiu savo šlovę.

Antrasis skaitinys

Iš Laiško Diognetui
(Cap. 8, 5 – 9, 5: Funk 1, 325–327)

Dievas apreiškė savo meilę per Sūnų

Niekas iš žmonių Dievo nematė, niekas nepažino – jis pats jiems pasirodė. Pasirodė per tikėjimą – jam vienam duota regėti Dievą. Mat visko Valdovas ir meistras Dievas, kuris viską sukūrė ir pagal tvarką sudėstė, yra ne tik mylintis žmones, bet ir kantrus. Visada toks buvo, yra ir bus: maloningas ir geras, nerūstaujantis, ištikimas, vienintelis geras. Jis mintyje sumanė didį neapsakomą dalyką, juo pasidalijo tik su savo Sūnumi.

Kol išmintingąjį sumanymą slėpė ir sau laikė, atrodė, kad mus apleido ir visai nesirūpina. Bet vos per savo mylimąjį Sūnų apreiškė ir atskleidė tai, kas nuo pat pradžios buvo prirengta, tuoj visa iš karto mums suteikė: leido jo geradaryste naudotis, jį regėti ir suvokti. Kas iš mūsų galėjo to tikėtis?

Taigi jis viską buvo nutaręs su savo Sūnumi. Praeityje mums nuklydusiems buvo leidęs pasiduoti nevaržomiems potraukiams, malonumams ir aistroms – jis visai nesidžiaugė mūsų nuodėmėmis, bet tik pakentė. Negyrė to meto neteisybės, bet brandino dabarties teisumo mintį, kad anuomet dėl savo darbų neverti gyvenimo, dabar dėl Dievo maloningumo pasidarytume verti, ir paaiškėjus, jog savo jėgomis neįstengiame įžengti į Dievo karalystę, Dievo galia tą galimybę gautume.

Kai mūsų neteisumas pripildė saiką ir pasidarė akivaizdu, jog mums dėl to gresia bausmė ir mirtis, tada ir atėjo tas laikas, kurį Dievas buvo nustatęs parodyti savo maloningumui bei galybei (o, koks didis Dievo palankumas ir meilė!), jis nebelaikė mūsų neapykantoje, neatmetė mūsų ir neatminė pikta, bet kantriai pakentė ir ištvėrė, gailėdamas pats prisiėmė mūsų kaltes. Jis atidavė vienatinį Sūnų kaip išpirką už mus, šventąjį už nedorėlius, blogio nepaliestąjį už bloguosius, teisųjį už neteisiuosius, negendamąjį už gendančiuosius, nemirtingąjį už mirtinguosius.

Kas gi galėjo uždengti mūsų nuodėmes, jei ne jo teisumas? Kame gi kitame mes, neteisūs ir bedieviai, galime būti nuteisinti, jei ne vienatiniame Dievo Sūnuje?

O saldžioji permaina, o neištiriamasis veikime, o visas viltis viršijanti geradarybe! Daugelio neteisumas liko uždengtas vienu teisiuoju, vieno teisumas nuteisino daugel neteisiųjų!

Atliepas    Apd 4, 12; Iz 9, 5

K. Nėra niekame kitame išgelbėjimo.
A. Nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.
K. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“.
A. Nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.

Skaitinėlis    Rom 13, 11–12

Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas mums arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!

Trumpasis atliepas

K./A. Virš tavęs, Jeruzale, * nušvis Viešpats.
K. Virš tavęs apsireikš jo šlovė.
A. Nušvis Viešpats.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Virš tavęs, Jeruzale, nušvis Viešpats.

Zacharijo giesmės prieg.
Budėkite: Viešpats, mūsų Dievas, yra arti.

Maldavimai

Mylimieji broliai ir seserys, maldaukime Viešpatį Jėzų Kristų, gyvųjų ir mirusiųjų Teisėją:
      Ateik, Viešpatie Jėzau.

Viešpatie Kristau, atėjęs išgelbėti nusidėjėlių,
— saugok mus nuo visokių pagundų.
Tikime, kad tu mūsų teisti ateisi,
— parodyk mums savo išgelbėjimo galybę.
Šventosios Dvasios galia tepadeda mums vykdyti tavo įsakymus,
— kad tave pasitiktume kupini meilės.
Tu amžiais garbingas, būk mums gailestingas, padėk mums blaiviai, maldingai gyventi
—    ir su palaiminga viltimi laukti tavo šlovės atėjimo.

Prieg. Pranašai skelbė Gelbėtoją gimsiant
iš Mergelės Marijos.

Skaitinėlis    Rom 13, 13–14a

Kaip dieną elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

K. Tautos pagarbiai bijos tavo vardo, Viešpatie.
A. O tavo šlovės – visi žemės karaliai.

Prieg. Angelas Gabrielius tarė Marijai:
„Sveika, malonėmis apdovanotoji!
Viešpats su tavimi!
Tu palaiminta tarp moterų.“

Skaitinėlis    1 Tes 3, 12–13

Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, kad jūsų širdys būtų tvirtos ir nepeiktino šventumo mūsų Dievo ir Tėvo akyse, kai ateis mūsų Viešpats Jėzus su visais savo šventaisiais.

K. Atmink mus, Viešpatie, padėdamas savajai tautai.
A. Gelbstinčia malone mus aplankyki.

Prieg. Marija tarė: „Ką reiškia toks sveikinimas?
Mano siela sumišusi:
aš pagimdysiu Karalių likdama mergelė.“

Skaitinėlis    Plg. 2 Tes 1, 6. 7. 10

Teisinga, kad Dievas atmokės jums, engiamiesiems, atilsiu drauge su mumis, kai iš dangaus apsireikš Viešpats Jėzus su savo galybės angelais tą dieną, kada jis ateis, kad pasirodytų garbingas savo šventuosiuose ir nuostabus visuose, kurie įtikėjo.

K. Ateik, Viešpatie, ir neužtruk.
A. Palengvink savo tautos nuodėmių naštą.

Skaitinėlis    Fil 4, 4–5

Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!

Trumpasis atliepas

K./A. Parodyk mums, Viešpatie, * savo ištikimąją meilę.
K. Ir mus išgelbėk.
A. Savo ištikimąją meilę.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Parodyk mums, Viešpatie, savo ištikimąją meilę.

Marijos giesmės prieg.
O Viešpatie, Izraelio namų Valdove,
tu pasirodei Mozei degančio krūmo liepsnoje
ir davei jam įstatymą ant Sinajaus kalno!
Ištiesk savo globiančią ranką ir ateik mūsų atpirkti.

Maldavimai

Mylimieji broliai ir seserys, melskime Atpirkėją Kristų, ateinantį gelbėti žmonių, ir pasitikėdami tarkime:
      Ateik, Viešpatie Jėzau.

Viešpatie Kristau, įsikūnijimo slėpiniu parodęs savo dievystės šlovę,
— gaivink mus savo atėjimu.
Tu prisiėmei mūsų silpnumą,
— būk mums gailestingas.
Tu pirmą kartą atėjai nusižeminęs ir atpirkai pasaulio kaltę,
— antrą kartą ateidamas panaikink visas mūsų kaltes.
Tu sėdi Tėvo dešinėje,
— savo veido šviesa džiugink mirusių sielas.

Malda

Padaryk, visagali Dieve, kad laukiamas tavo vienatinio Sūnaus naujas gimimas išvaduotų mus iš senojo nuodėmių jungo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.