K. Parodyk mums, Viešpatie, savo ištikimąją meilę.
A. Ir mus išgelbėk.

Pirmasis skaitinys

Iš pranašo Izaijo knygos    24, 1–18

Viešpats apsireiškia savo didžiąją dieną

¹ Štai Viešpats niokoja žemę ir daro ją dyką,
apverčia aukštyn kojomis,
išblaško jos gyventojus.
² Ir bus kaip prastuoliui, taip ir kunigui,
kaip tarnui, taip ir šeimininkui,
kaip pirkėjui, taip ir pardavėjui,
tarnaitei, kaip ir jos šeimininkei,
kaip paskolos davėjui, taip ir jos ėmėjui,
kaip skolintojui, taip ir skolininkui.
³ Žemė bus siaubte nusiaubta ir niokote nuniokota,
nes taip Viešpats yra ištaręs.
⁴ Kraštas liūdi ir vysta,
pasaulis nuleido galvą ir nyksta, –
rinktiniai tautos žmonės krenta prapultin.
⁵ Žemė suteršta jos gyventojų,
nes jie nesilaikė įstatymų, pažeidė įstatus,
sulaužė amžinąją Sandorą.
⁶ Dėl to ryja žemę prakeiksmas,
jos gyventojai kenčia bausmę už savo kaltes.
Dėl to jie bąla iš baimės, –
gyvų žmonių liks tik nedaugelis.
⁷ Vynmedžiai vysta, jauno vyno trūksta,
kam džiūgavo širdis, dabar dūsauja.
⁸ Paliovė būgnų dundesys smagus,
nusčiuvo lėbautojų triukšmas,
neskamba žavioji arfa.
⁹ Nutilo dainos linksmosios prie vyno;
girtuokliai bjaurisi svaigiuoju gėrimu.
¹⁰ Sąmyšio miestas – griuvėsiai,
namų durys visur užsklęstos,
kad į vidų kas neįeitų.
¹¹ Rėkaujama gatvėse, kad nebėra vyno;
džiaugsmas dingo, linksmumas kraštą paliko.
¹² Iš miesto liko vien krūva griuvėsių;
jo vartai išgriauti ir apleisti.
¹³ Visur žemėje ir tarp tautų yra taip,
kaip su alyvmedžiu alyvų derlių nukrėtus,
kaip su parinkomis vynuogių derlių nuėmus.
¹⁴  Šitie pakelia balsą,
džiugiai skelbia Viešpaties didybę.
¹⁵ Iš vakarų jie krykštauja,
rytuose jie džiūgauja,
pamariuose jie šlovina vardą Viešpaties, Izraelio Dievo.
¹⁶ Nuo žemės pakraščių mes girdime juos giedant:
„Tebūna šlovė Teisiajam!“
Bet aš tariau: „Galas man! Galas man!
Ai, vargas man!
Išdavikai nesiliauja išdavinėti.
Klasta išdavikai išdavė!
¹⁷ Klaikas, duobė, pinklės laukia jūsų,
žemės gyventojai!
¹⁸ Kas nuo siaubo bėgs, duobėn įpuls;
kas iš duobės išlips, į pinkles įsipainios,
nes dangaus langai aukštai bus atidaryti,
ir žemės pamatai sudrebės.“

Atliepas    Plg. Iz 24, 14. 15; Ps 95 (96), 1

K. Šitie pakelia balsą, džiugiai skelbia Viešpaties didybę.
A. Iš rytų ir vakarų šlovinkite Viešpatį.
K. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, Viešpačiui giedok, visa žeme.
A. Iš rytų ir vakarų šlovinkite Viešpatį.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo kunigo Kryžiaus Jono traktato Kopimas į Karmelio kalną

(Lib. 2, cap. 22)

Dievas mums kalbėjo per Kristų

Pagrindinė priežastis, kodėl Senojo Įstatymo laikais buvo leidžiama klausinėti Dievą ir kodėl pranašams bei kunigams buvo svarbu gauti iš Dievo regėjimų ir apreiškimų, buvo ta, jog anuomet tikėjimas dar nebuvo tvirtas, o Evangelijos įstatymas dar nebuvo paskelbtas. Užtat dėl įvairių įvykių tekdavo teirautis Dievą, kuris jiems prabildavo tai žmonių kalba, tai regėjimais ir apreiškimais, tai vaizdiniais ir simboliais ar pagaliau dar kitokiais nesuskaičiuojamais būdais. Ir šitaip todėl, kad visa, ką jis atsakydavo, kalbėdavo ir apreikšdavo, buvo mūsų švento tikėjimo slėpiniai arba su juo susijusios ir į jį nukreiptos tiesos.

Tačiau dabar, kai tikėjimas yra įtvirtintas Kristuje ir kai malonės gausa yra paskelbtas Evangelijos įstatymas, nėra reikalo jį kamantinėti tuo senu papratimu, nes jam nereikia prabilti taip, kaip kitados. Mat atiduodamas mums savo Sūnų, kuris yra jo vienatinis ir vienintelis Žodis, taip, kaip jį atidavė, jis visa išsyk bei kartu su savo vienatiniu Žodžiu mums paskelbė ir apreiškė, ir jam nebelieka, ką dar pasakyti.

Būtent ši prasmė glūdi tame šventojo Pauliaus patarime, kai jis įtikinėja žydus išsižadėti pirmykščio elgesio ir požiūrio į Dievą, vyravusio prie Mozės įstatymo, ir kelti akis tik į Kristų, sakydamas: Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų. Šiais žodžiais Apaštalas moko, kad Dievas per savo Žodį pasakė tiek daug ir tokių svarbių dalykų, jog nebelieka ko jo prašyti. Mat visa, ką jis anksčiau apreikšdavo atskirai kiekvienam pranašui, dabar išsyk mums paskelbė per Sūnų, per kurį viską mums atidavė.

Todėl kas šiais laikais geidžia ką nors išgauti iš Dievo, išprašyti iš jo kokį regėjimą ar apreiškimą, atrodo įžeidžiąs Dievą, nekreipdamas savo žvilgsnio vien tik į Kristų, reikalaudamas kitoniško arba kokio nors naujo, su juo nesusijusio, dalyko.

Dievas tokiam galėtų šitaip atsakyti: Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo. Aš visa paskelbiau per savo Žodį. Tau tereikia į jį atgręžti savo akis, nes jame aš tau viską pasakiau ir apreiškiau.

Maža to, jame atrasi kur kas daugiau, nei pajėgi trokšti ar prašyti. Ant Taboro kalno aš nužengiau ant jo su savo Šventąja Dvasia ir patvirtinau: Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo. Tau neverta ieškoti naujoviškų mokslo ir atsakymų būdų. Jeigu anksčiau esu kalbėjęs, tai tik tam, kad pažadėčiau jums Kristų. O jeigu kas nors manęs buvo prašoma, tie prašymai buvo kreipiami į Kristaus ieškojimą ir laukimą, nes jame buvo rastinos visos gėrybės, kaip šiandien skelbia visas evangelistų ir apaštalų mokslas.

Atliepas    Plg. Mch 4, 2; Jn 4, 25

K. Daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, kopkime į Viešpaties kalną.“
A. Jis pamokys savo kelių, kad mes eitume jo takais.
K. Ateis Mesijas, tai yra Kristus. Atėjęs jis mums viską paskelbs.
A. Jis pamokys savo kelių, kad mes eitume jo takais.

Skaitinėlis    Iz 2, 3

Ateikite, kopkime į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais. Nes iš Ziono ateis mokymas ir Viešpaties žodis iš Jeruzalės.

Trumpasis atliepas

K./A. Virš tavęs, Jeruzale, * nušvis Viešpats.
K. Virš tavęs apsireikš jo šlovė.
A. Nušvis Viešpats.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Virš tavęs, Jeruzale, nušvis Viešpats.

Zacharijo giesmės prieg.
Viešpats sako: „Atsiverskite,
nes prisiartino Dangaus karalystė“, aleliuja.

Maldavimai

Mylimieji broliai ir seserys, maldaukime ateinantį Kristų, mūsų Atpirkėją, išvaduoti visus jį tikinčius iš mirties vergijos:
      Ateik, Viešpatie Jėzau.

Viešpatie, mes skelbiame tavo atėjimą,
—    apvalyk mūsų širdis nuo bet kokios tuštybės.
Tavo įkurtoji Bažnyčia, Viešpatie,
—    tešlovina tave visame pasaulyje.
Viešpatie, tavo Įstatymas mus teapšviečia
—    ir tesaugo tavimi pasitikinčius žmones.
Per Bažnyčią tu skelbi mums savo atėjimo džiaugsmą,
—    padėk nuoširdžiai tave pasitikti.

Prieg. Pranašai skelbė Gelbėtoją gimsiant
iš Mergelės Marijos.

Skaitinėlis    Plg. Iz 10, 20–21

Tą dieną Izraelio likutis ir Jokūbo namų bėgliai sudės viltis į Viešpatį, Izraelio Šventąjį. Likutis sugrįš, Jokūbo likutis sugrįš pas galingąjį Dievą.

K. Tautos pagarbiai bijos tavo vardo, Viešpatie.
A. O tavo šlovės – visi žemės karaliai.

Prieg. Angelas Gabrielius tarė Marijai:
„Sveika, malonėmis apdovanotoji!
Viešpats su tavimi!
Tu palaiminta tarp moterų.“

Skaitinėlis    Plg. Iz 10, 24. 27

Dievas, Galybių Viešpats, sako: „O mano tauta, kuri gyveni Zione, nebijok. Tą dieną našta bus nuimta nuo tavo pečių, jungas nukeltas nuo tavo sprando.“

K. Atmink mus, Viešpatie, padėdamas savajai tautai.
A. Gelbstinčia malone mus aplankyki.

Prieg. Marija tarė: „Ką reiškia toks sveikinimas?
Mano siela sumišusi:
aš pagimdysiu Karalių likdama mergelė.“

Skaitinėlis    Plg. Iz 13, 22 – 14, 1

Jo valanda jau čia pat, jo dienos jau suskaitytos. Kai Viešpats pasigailės Jokūbo, – jis vėl išsirinks Izraelį.

K. Ateik, Viešpatie, ir neužtruk.
A. Palengvink savo tautos nuodėmių naštą.

Skaitinėlis    Fil 3, 20b–21

Mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia.

Trumpasis atliepas

K./A. Ateiki mūsų vaduoti, * Viešpatie, Galybių Dieve.
K. Tešviečia mums veidas tavasis, ir mes išgelbėti būsim,
A. Viešpatie, Galybių Dieve.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Ateiki mūsų vaduoti, Viešpatie, Galybių Dieve.

Marijos giesmės prieg.
Štai ateina Karalius, pasaulio Viešpats,
jis sutraukys mūsų nelaisvės jungą.

Maldavimai

Mylimieji broliai ir seserys, pasitikėdami melskime Viešpatį Kristų, gyvųjų ir mirusiųjų Teisėją:
     Ateik, Viešpatie Jėzau.

Viešpatie, tegul pasaulis pažįsta dangaus skelbiamą tavo teisumą,
—    ir tavo šlovė teapsigyvens žemėje.
Tu dėl mūsų prisiėmei žmogiškąjį silpnumą,
—    sustiprink žmones savo dieviškąja galia.
Ateik, Viešpatie, ir savo išminties šviesa
— apšviesk visus, kurie tavęs dar nepažįsta.
Viešpatie, nusižemindamas išdildei mūsų nuodėmes,
— šlovingai pasirodydamas suteik mums amžinąjį džiaugsmą.
Laikų pabaigoje tu ateisi teisti pasaulio,
— į dangaus karalystę nuvesk mirusius mūsų brolius ir seseris.

Malda

Mūsų maldos ir prašymai tepakyla, Dieve, į tavo akivaizdą! Pažadink mūsų širdyse troškimą tau tarnauti ir tyra dvasia švęsti žmogumi tapusio vienatinio tavo Sūnaus didžiąją paslaptį. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.