67 (68) psalmė
Viešpaties triumfo žygis

Kildamas aukštyn, nusivedė sugautus belaisvius ir davė žmonėms dovanų (Ef 4, 8).

² Dievui pakilus, pakrinka jo priešai; *
bėga nuo jo veido tie, kurie jo nekenčia.

³ Pradingsta jie kaip išblaškomi dūmai; †
lyg tirpstantis vaškas prieš ugnį *
Dievo akivaizdoj nedorėliai pražūva.

⁴ O linksminas teisieji; †
Dievo Artume jie džiaugias, – *
laimingi krykštauja iš džiaugsmo.

⁵ Giedokite Dievui, *
giedokite šlovinimo giesmes jo vardui;

aukštinkite jojantį ant debesies, tą, kurio vardas Viešpats; *
jo Artume džiaugsmingai giedokit.

⁶ Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas – *
Dievas savo šventojoj buveinėj.

⁷ Dievas duoda pastogę benamiams, †
išlaisvina kalinius – sveikus ir gyvus; *
tik maištingieji lieka gyventi dykynėj.

⁸ Dieve, kai vedei tu savo tautą, *
kai žygiavai per dykumą,

⁹ žemė drebėjo, dangus lietumi prapliupo †
Artume Dievo, Sinajaus Dievo, *
Artume Dievo, Izraelio Dievo.

¹⁰ Siuntei gausų lietų, Dieve, *
atgaivinai savo nualintą paveldą;

¹¹ tavo žmonės namus ten atrado, – *
Dieve, iš savo gerumo tu rūpinies vargšais.

¹² Kai Viešpats ištarė žodį, †
moterų pulkas leidosi skelbti gerąją žinią: *
¹³ „Bėga, bėga kariuomenių karaliai!

Moterys namie dalijasi grobiu, – *
¹⁴ netgi tos, kurios likosi tarp avidžių; –

balandžio sparnai sidabru sužvilgo, *
geriausiu auksu sublizgo jo plunksnos.

¹⁵ Šadajui ten blaškant valdovus, *
krito sniegas ant Zalmono kalno.“

¹⁶ O didingasai kalne, Bašano kalne, *
daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!

¹⁷ O daugviršūni kalne, ko tu žvairuoji į tą kalną, †
kurį Dievas išsirinko savo buveine – *
ten Viešpats gyvens per amžius.

¹⁸ Dievo kovos vežimų tūkstančių tūkstančiai, – *
Viešpats žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.

¹⁹ Tu kopei į aukštąjį kalną, *
vedeisi belaisvius su palyda,

iš žmonių priėmei duoklę – †
net iš tų, kurie maištauja. *
Viešpats Dievas ten gyvena!

²⁰ Tebūna pagarbintas Viešpats! †
Jis neša mūsų naštas kasdieną, *
Dievas – mūsų išganymas.

²¹ Mūsų Dievas yra išganantis Dievas, †
jis yra Viešpats, mūsų Viešpats, *
kuris nuo mirties mus išgelbsti.

²² Dievas sutrupins savo priešams galvas, *
nusikaltėlių pakaušius gauruotus.

²³ Viešpats tarė: „Parvesiu juos iš Bašano, *
atvarysiu iš jūros gilybių,

²⁴ kad tu galėtumei jų kraujyje braidyti *
ir tavo šunys prisilaižytų jo iki soties.“

III

²⁵ Dieve, tavo pergalės eitynes kiekvienas mato, *
Dievo, mano Karaliaus, žygiavimą į savo šventovę.

²⁶ Giesmininkai priekyje, o gale muzikantai, *
tarp jų merginos muša būgnelius su žvangučiais.

²⁷ „Susirinkę į sueigą garbinkit Viešpatį Dievą *
jūs, kilę iš Izraelio šaltinio!“

²⁸ Antai Benjamino žmonės, mažiausia kiltis, juos veda; †
Judo didžiūnai su būriu savuoju, *
Zebuluno vadai, Naftalio didikai.

²⁹ Siųsk, Dieve, savo galybę, – *
galybę, Dieve, kurią mums parodei

³⁰ Jeruzalėj iš savo Šventyklos, *
kur karaliai tau dovanas neša.

³¹ Drausk nendrių laukinį žvėrį, *
tautas tu sudrauski –

tą jaučių stipriųjų ir veršių bandą, *
kol ateis gūždamiesi su sidabro luitais.

Tautas, kariauti mėgstančias, išblaškyki! †
³² Duoklėmis nešini ateis iš Egipto; *
Kušas atskubės, nešdamas dovanas Dievui.

³³ O, visų tautų žmonės, giedokite Dievui, *
giedokite Viešpačiui šlovės giesmę,

³⁴ jojančiam dangaus skliautu, †
pasaulio pradžioje sukurtu. *
Štai griaudžia jo balsas – galingas balsas:

³⁵ „Pripažinkite Dievo galybę!“ †
Jo didybė gaubia Izraelį; *
jo galios sklidinas dangaus skliautas.

³⁶ Pagarbią baimę kelia savo šventovėje Dievas, – †
Izraelio Dievas teikia galybę ir jėgą savo tautai. *
Žmonės, garbinkite Dievą!

K. Dieve, ateik man padėti. Garbė Dievui. Kaip buvo pradžioje. Aleliuja.
Šis įvadas praleidžiamas, jei prieš Rytmetinę atliekama Įžanga.

84 (85) psalmė
Mūsų išgelbėjimas arti

Mūsų Gelbėtojui į pasaulį atėjus, palaimino Dievas savo žemę (Origenas).

² Viešpatie, tu gailestingas savo kraštui; *
parvedi namo Jokūbo belaisvius.

³ Kaltes tu atleidi savo tautai, *
sunaikini visas jos nuodėmes.

⁴ Tu sutramdai savo pyktį, *
malšini liepsnojantį įniršį.

⁵ Atgaivink mus vėl, mūsų išgelbėjimo Dieve, *
savo apmaudą atšauki.

⁶ Argi amžinai ant mūsų pyksi? *
Nejau per kartų kartas tu būsi įniršęs?

⁷ Tikrai tu mus vėl atgaivinsi, *
kad tavo tauta tavyje apsidžiaugtų.

⁸ Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę *
ir mus išgelbėk!

⁹ Klausausi, ką Viešpats Dievas kalba; †
jis skelbia ramybę tautai – savo ištikimiesiems, *
kad atgal į kvailybę nekristų.

¹⁰ Iš tikrųjų arti yra išgelbėjimas †
visiems, kurie pagarbiai jo bijo, *
kad jo Garbė mūsų krašte pasiliktų.

¹¹ Susitiks tiesa ir ištikimoji meilė, *
bučiuosis ramybė ir teisumas.

¹² Žels teisybė iš žemės, *
žvelgs iš dangaus Dievo teisumas.

¹³ Tikrai Viešpats suteiks, kas gera, *
ir mūsų žemė duos gausų derlių.

¹⁴ Žengs jo priekyje teisumas, *
nutiesdamas taką jo žingsniams.

Giesmė Iz 26, 1–4. 7–9. 12
Pergalės giesmė

Miesto mūrai turi dvylika pamatų (Apr 21, 14).

¹ Tvirtas yra mūsų miestas! *
Mūsų apsaugai jis pastatė pylimą ir mūrus!

² Atverkite vartus, teįeina tauta teisioji, *
sauganti ištikimybę.

³ Nesvyruojantiems duodi ramybę, *
teiki jiems gerovę, nes tavim jie pasikliauja.

⁴ Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, *
nes Viešpats – uola amžinoji!

⁷ Be duobių yra teisiojo takas, *
teisiajam tu išlygini kelią.

⁸ Tavo teismų takuose, Viešpatie, *
mes tavęs laukiam.

Tavo vardą minėti ir tavojo mokymo laikytis – *
vienatinis mūsų troškimas.

⁹ Tavęs naktimis aš ilgiuosi, *
net rytą mano dvasia dėl tavęs budi,

nes kai tavo teismai žemėje vyksta, *
pasaulio gyventojai teisumą pažįsta.

¹² Viešpatie, tu skiri mums gerovę, – *
nes tu juk atlikai visus mūsų darbus!

Jei tolesnė psalmė buvo atlikta Įžangoje, vietoje jos imama 94 (95) psalmė.

66 (67) psalmė
Visos tautos tešlovina Viešpatį

Žinokite: šis Dievo išgelbėjimas yra pasiųstas pagonių tautoms (Apd 28, 28).

² Tebūna Dievas mums maloningas, mus tepalaimina, *
mums tešviečia jo veidas;

³ tegu tavo kelią žemė pažįsta; *
o visos tautos – tavo išganymą.

⁴ Dieve, tave tegarbina tautos, – *
visos tautos tave tešlovina!

⁵ Džiūgaus ir krykštaus žmonės iš džiaugsmo, †
nes tu tautas valdai teisingai, – *
žemėje tu vesi žmones.

⁶ Dieve, tave tegarbina tautos, – *
visos tautos tave tešlovina!

⁷ Teduoda žemė savo derlių; *
telaimina mus Dievas, mūsų Dievas!

⁸ Telaimina mus Dievas, *
tebijo pagarbiai jo visa žemė.

Skaitinėlis, atliepas, Zacharijo giesmės priegiesmis, maldavimai ir malda priklauso nuo Dievo tarnybos.
Valandos pabaiga iš Valandų liturgijos eigos.

K. Dieve, ateik man padėti. Garbė Dievui. Kaip buvo pradžioje. Aleliuja.
Himnas, atitinkantis liturginį laiką.

118 (119) psalmė (97–104) XIII (Mem)

⁹⁷ O, koks brangus man Mokymas tavo! *
Mąstau apie jį visą dieną.

⁹⁸ Dėl tavo įsakymo tapau išmintingesnis už priešus, *
nes mane nuolat jis lydi.

⁹⁹ Už savo mokytojus pasidariau įžvalgesnis, *
nes nuo tavo įsakų neatsitraukiu.

¹⁰⁰ Įgijau už seniūnus daugiau supratimo, *
nes įsakų tavo laikausi.

¹⁰¹ Į klystkelius kojos nekėliau, *
idant neišduočiau tavojo žodžio.

¹⁰² Artimi man tavo sprendimai, *
nes tu mane pats pamokai.

¹⁰³ Kokie malonūs gomuriui tavo žodžiai, *
saldesni mano burnai už medų.

¹⁰⁴ Iš tavo įsakų išminties aš semiuosi, *
todėl nekenčiu sukto kelio.

73 (74) psalmė
Malda prie Šventyklos griuvėsių

Nebijokite tų, kurie žudo kūną (Mt 10, 28).

¹ Kodėl, Dieve, mus atstumi amžiams? *
Ko įniršiu liepsnoji prieš avis savo ganyklos?

² Atsimink seniai įsigytą bendriją – †
giminę, kurią kaip paveldą esi sau atpirkęs, *
Ziono kalną, kur įsikūrei.

³ Atsigręžk į begalinius griuvėsius – *
priešai smurtavo ir nusiaubė tavo šventovę!

⁴ Rėkavo jie šventoje sueigų vietoj; *
paliko ten savo ženklus.

⁵ Į medkirčius, kertančius girią, *
jie atrodė panašūs.

⁶ Daužė kūjais ir kirviais kapojo *
drožinius puikiuosius, visus juos suskaldė, –

⁷ padegė ir su žeme sulygino tavo Šventyklą, *
išniekino tavo Artumo buveinę.

⁸ Širdyje sau jie sakė: †
„Visiškai juos užvaldykim!“ – *
ir sudegino krašte visus Dievo sueigų būstus.

⁹ Savo ženklų jau nebematom, †
pranašo nė vieno nebeturim, *
ir niekas iš mūsų nežino, kiek tęsis.

¹⁰ Dieve, ar ilgai dar tyčiosis priešai? *
Nejau amžinai jie dergs tavo vardą?

¹¹ Kodėl atitraukei savo dešinę nuo mūsų? *
Kodėl rankas laikai už nugaros susidėjęs?

¹² Dieve, mano Karaliau, nuo seno, *
juk tu laimėjai daug pergalių mums šitoj žemėj.

¹³ Savo galybe tu perkirtai jūrą, *
sutriuškinai jūros pabaisų galvas.

¹⁴ Tu sutraiškei Leviataną, *
pašėrei jo kūnu tyrų žvėris.

¹⁵ Tau paliepus, ištryško šaltiniai ir srautai; *
išdžiūvo neišsenkančios upės.

¹⁶ Tu sukūrei dieną ir naktį; *
paskyrei vietas mėnuliui ir saulei.

¹⁷ Visas žemės ribas tu nurodei; *
vasarą nuo žiemos atskyrei.

¹⁸ Atmink, Viešpatie, kaip šaiposi priešas, *
kaip nedorieji niekina tavo vardą.

¹⁹ Neatiduok laukiniams žvėrims savo balandžio; *
neužmiršk amžiams savo nuskriaustųjų.

²⁰ Į savo Sandorą žvilgterk! *
Mūsų krašto užkampiuos pilna smurto lindynių.

²¹ Tenesitraukia šalin nusivylę nuskriaustieji; *
tešlovina tavo vardą beturčiai ir vargšai.

²² Pakilk, Dieve, gink savo bylą; *
atsimink, kaip nedorėliai šaipos iš tavęs visą dieną.

²³ Savo priešų rėkavimo tu neužmirški; *
prieš tave maištaujančių riksmai nesiliauja.

Kitomis valandomis imama I ar III papildomos psalmodijos eilė (p. 987).
Skaitinėlis, eilutė ir malda priklauso nuo atitinkamos Dievo tarnybos.
Valandos pabaiga iš Valandų liturgijos eigos.

K. Dieve, ateik man padėti. Garbė Dievui. Kaip buvo pradžioje. Aleliuja.
HIMNAS, atitinkantis Dievo tarnybą.

124 (125) psalmė
Viešpats saugo savo tautą

Ramybė Dievo Izraeliui! (plg. Gal 6, 16).

¹ Kas Viešpačiu pasikliauja, tas lyg Ziono kalnas, – *
niekada nesvyruoja, tveria per amžius.

² Kaip kalnai, Jeruzalę apsupę, †
taip Viešpats saugo savąją tautą *
dabar ir per amžius.

³ Nedorėlių skeptras neslėgs teisiųjų krašto, *
kad teisieji į piktadarystes rankų netiestų.

⁴ Parodyk, Viešpatie, savo gerumą *
geriesiems ir tyraširdžiams.

⁵ O tuos, kurie kreivais keliais kreivoja, †
Viešpats kartu su piktadariais pašalins. *
Ramybė tebūna Izraeliui!

130 (131) psalmė
Pasitikėjimas Dievu

Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies (Mt 11, 29).

¹ Viešpatie, mano širdis neišpuikus, *
neišdidus mano žvilgsnis.

Nesivaikau didžių dalykų *
nei to, kas pranoksta mano suvokimą.

² Netgi patenkintas esu ir nurimęs, – †
kaip vaikas ramus ant motinos kelių, *
taip rami širdis mano krūtinėj.

³ Pasitikėk Viešpačiu, Izraeli, *
dabar ir per amžius!

Giesmė Apr 4, 11; 5, 9. 10. 12
Atpirktųjų giesmė

^4,11 Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, *
priimti šlovę, pagarbą ir galybę,

nes tu visa sukūrei – *
tavo valia visa yra ir buvo sukurta.

^5,9 Vertas esi, Viešpatie, paimti knygą *
ir jos antspaudus atverti,

nes buvai užmuštas †
ir nupirkai Dievui savo krauju žmones *
iš visų genčių, kalbų, giminių ir tautybių.

¹⁰ Iš jų tu padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, *
ir jie viešpataus žemėj.

¹² Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, †
imti valdžią ir turtus, ir išmintį, *
ir galybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!

Skaitinėlis, atliepas, Marijos giesmės priegiesmis, maldavimai ir malda priklauso nuo atitinkamos Dievo tarnybos.
Valandos pabaiga iš Valandų liturgijos eigos.