Prieg.  Ateikite pagarbinti Kristaus, Marijos Sūnaus.

Himnas

Dangus, žemynai, vandenys
Valdovą didį šlovina;
Marijos įsčių slaptoje
jis sutelpa nešiojamas.

Mėnulis, saulė, visa jam
tarnauja, keičiantis laikams;
dangaus malonės užlieta
mergelė, jo pripildyta.

Palaimintoji Motina,
kurios gelmių šventovėje
Šventosios Dvasios įkvėptas
gyvena Išganytojas.

Garbė tau, Jėzau, tebūnie,
Mergelės pagimdytajam,
ir Tėvui su Gaivintoja
Dvasia per amžius amžinus. Amen.

1 prieg.  Marija priėmė Viešpaties palaiminimą,
patyrė savo gelbėtojo Dievo gailestingumą.

Jei tolesnė psalmė buvo atlikta Įžangoje, vietoje jos imama 94 (95) psalmė.

23 (24) psalmė
Viešpaties įžengimas į Šventyklą

Dangaus vartai atsivėrė Kristui, kai su kūnu žengė į dangų (šv. Ireniejus).

¹ Viešpaties yra žemė ir visa, kas ją pripildo, – *
pasaulis ir visa, kas jame gyvena,

² nes tai jis ant gilių vandenų jį pastatė *
ir įtvirtino virš požeminių upių.

³ Kas įkops į Viešpaties kalną? *
Kas galės įeiti į šventąją jo buveinę?

⁴ Tasai, kurio širdis tyra, o rankos nekaltos, †
kuris nesivaiko tuštybių *
ir artimui kreivai neprisiekia.

⁵ Gaus jisai iš Viešpaties palaimą, *
teisų atlygį iš Dievo, Gelbėtojo savo.

⁶ Tokia yra bendrija visų, kurie jo ieško *
ir Jokūbo Dievo veido ilgis.

⁷ Pakelkite savo sąramas, vartai! †
Plačiai atsiverkite, amžinos durys, *
teįžengia Garbės karalius!

⁸ Kas gi tas Garbės karalius? †
Tai Viešpats, narsus ir galingas, *
Viešpats, kautynių galiūnas.

⁹ Pakelkite savo sąramas, vartai! †
Plačiai atsiverkite, amžinos durys, *
teįžengia Garbės karalius!

¹⁰ Kas gi tas Garbės karalius? †
Tai Galybių Viešpats – *
jisai yra Garbės karalius!

2 prieg.   Aukščiausiasis pašventino savo buveinę.

45 (46) psalmė
Dievas – prieglauda ir stiprybė

Jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“ (Mt 1, 23).

² Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, *
visados varguose artimiausia pagalba.

³ Todėl nebijosim, nors ir sverdėtų žemė, *
nors ir kalnai griūtų į jūrų gelmę;

⁴ net jei vandenys putotų ir šėltų, *
o kalnai drebėtų nuo jų šėlimo.

⁵ Upės srovės džiugina Dievo miestą, *
Aukščiausiojo šventąją buveinę.

⁶ Dievas jo viduje, jis nebus sunaikintas, – *
rytui auštant, Dievas ateis į pagalbą.

⁷ Siautėja tautos ir griūva karalystės, – *
bet nugriaudi jo balsas, ir žemė apmiršta.

⁸ Su mumis Galybių Viešpats, *
Jokūbo Dievas – mūsų tvirtovė!

⁹ Ateikite ir pamatykite, ką Viešpats padarė, *
pasižiūrėkite į nuostabius jo darbus žemėj.

¹⁰ Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sulaužo, *
sutriuškina ietis, skydus ugnyje sunaikina.

¹¹ „Taikykitės ir žinokit, kad aš esu Dievas! *
Iškilus tautose, išaukštintas žemėje.“

¹² Su mumis Galybių Viešpats, *
Jokūbo Dievas – mūsų tvirtovė!

3 prieg.  Nuostabių dalykų apie tave skelbiama,
Mergele Marija.

86 (87) psalmė
Jeruzalė – visų tautų motina

Aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina (Gal 4, 26).

¹ Ant šventojo kalno stovi jo įkurtas miestas; †
² Viešpats Ziono vartus labiau pamilo *
negu kitas buveines Jokūbo žemėj.

³ Klausykis, Dievo mieste, nuostabiųjų dalykų, *
kuriuos jis apie tave byloja:

⁴ „Tarp tų, kurie mane pripažįsta, *
įrašysiu Rahabą ir Babiloną;

Filistijos, Tyro bei Kušo žmones *
tarp Jeruzalės gyventojų skaičiuosiu.“

⁵ Bus kalbama apie Zioną: †
„Visos tautos jame užgimusios, *
nes pats Aukščiausiasis jį įkūrė.“

⁶ Viešpats įrašys tautų knygoj: *
„Ši tauta tenai gimė.“

⁷ Ir giedos visi, šokdami iškilmių šokį: *
„Tavyje mano šaknys.“

K. Marija dėmėjosi visus šiuos žodžius.
A. Ir svarstė juos savo širdyje.

Pirmasis skaitinys

Iš pranašo Izaijo knygos    7, 10–14; 8, 10c; 11, 1–9

Emanuelis, taikos Karalius

Anomis dienomis ^7,10  Viešpats vėl kalbėjo Ahazui: ¹¹  „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, sau ženklo, – tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių.“ ¹²  Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu Viešpaties!“ ¹³  Tuomet jis atsakė: „Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža jums varginti žmones, kad jūs varginate ir mano Dievą?! ¹⁴  Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu,
^8,10  nes ‘Su-mumis-yra-Dievas!’“
^11,1  Iš Išajo kelmo išaugs atžala,
iš jo šaknies pražys pumpuras.
²  Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia:
dvasia išminties ir įžvalgos,
dvasia patarimo ir narsumo,
dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės –
³  jo džiugesys bus Viešpaties baimė.
Jisai ne pagal išorę teis,
ne pagal nuogirdas spręs.
⁴  Pagal teisumą teis jis vargšus,
nešališkai išspręs krašto vargdienių bylas.
Savo burnos rykšte nuplaks žemę,
savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui.
⁵  Teisumas bus jo juosmens diržas,
ištikimybė – jo strėnų juosta.
⁶  Tada vilkas viešės pas avį,
leopardas gulsis su ožiuku.
Veršis ir liūtukas ganysis kartu, –
juos prižiūrės mažas vaikas.
⁷  Karvė ir lokys bus kaimynai,
kartu gulės jų jaunikliai.
Liūtas ės šiaudus kaip jautis.
⁸  Kūdikis žais prie angies lindynės,
mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.
⁹  Visame mano šventajame kalne
nebus vietos jokiai skriaudai
nei jokiai niekšybei,
nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo,
tarsi jūros vandenų apsemta.“

Atliepas    Plg. Iz 7, 14; 9, 5. 6

K. Štai mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų.
A. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas.“
K. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę per amžius.
A. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas.“

Antrasis skaitinys

Iš šventojo vyskupo Sofronijaus Pamokslų
(Orat. 2, in sanctissimae Deiparae Annuntiatione, 21–22. 26: PG 87, 3, 3242. 3250)

Tėvo palaiminimas per Mariją nušvito žmonėms

Sveika, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi. Kas gali būti didesnio už šį džiaugsmą, Mergele Motina? Arba kas gali būti prakilniau už malonę, kurią tau vienai patikėjo Dievas? Tavyje pasirodęs stebuklas viską pranoksta, tavo malonė viską viršija. Net vertingiausi dalykai negali tau prilygti ir skaisčiau už tave spindėti.

Viešpats su tavimi. Kas gi galėtų su tavimi varžytis? Iš tavęs gimsta Dievas. Argi kas nepasitrauktų tau iš kelio ir su džiaugsmu nepripažintų tavo pirmenybės ir pranašumo? Todėl matydamas, kad iš visos kūrinijos tu esi apdovanota labiausiai, skelbiu tavo didžią šlovę: Sveika, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi. Iš tavęs kylantis džiaugsmas pasiekia ne tik žmones, bet ir dangaus galybes.

Tuiš tiesų esi pagirta tarp moterų, nes Ievos prakeikimą pakeitei palaiminimu; nes per tave buvo palaimintas Adomas, iki tol užsitraukęs Dievo rūstybę.

Tuiš tiesų esi pagirta tarp moterų, nes per tave žmonėms nušvito Tėvo gerumas ir išlaisvino juos nuo senojo prakeikimo.

Tuiš tiesų esi pagirta tarp moterų, nes per tave išganomi tavo protėviai; juk tu pagimdysi Gelbėtoją, suteikiantį jiems dieviškąjį išganymą.

Tuiš tiesų esi pagirta tarp moterų, nes nešioji ne savo giminės vaisių, kuris teikia palaiminimą visam pasauliui vaduodamas jį nuo spyglius leidžiančio prakeikimo.

Tuiš tiesų esi pagirta tarp moterų, nes savo prigimtimi būdama moteris, tu tampi tikra Dievo Gimdytoja. Tas, kuris gimęs iš tavęs, iš tiesų yra įsikūnijęs Dievas, todėl tu teisėtai ir pelnytai esi vadinama Dievo Gimdytoja, nes gimdai tikrąjį Dievą.

Savo įsčiose tu nešioji tikrą Dievą, slypintį tavyje kūnišku pavidalu, išeinantį iš tavęs lyg sužadėtinis, – jis visiems teikia džiaugsmą ir skleidžia dievišką šviesą.

Tavyje, Mergele, it tyriausiame ir skaidriausiame danguje Dievas pasistatė savo palapinę; jis išėjo iš tavęs tarsi sužadėtinis iš miegamojo; jis, tarsi lenktyniaudamas su milžinu, bėgs savo gyvenimo keliu, visiems gyviesiems atneš išganymą ir, aprėpdamas dangų nuo vieno krašto iki kito, jį pripildys dieviškos šilumos ir nutvieks gyvybę teikiančia šviesa.

Atliepas

K. Tikrai tu palaiminta tarp moterų, nes prakeiksmą Ievai pavertei palaiminimu.
A. Per tave Tėvo palaiminimas nutvieskė žmoniją.
K. Per tave protėviams buvo duotas išgelbėjimas.
A.  Per tave Tėvo palaiminimas nutvieskė žmoniją.

Himnas

Šlovės pilnoji, virš žvaigždžių
šviesiųjų karaliaujanti,
šventam glėby penėjusi
Kūrėją savo amžiną.

Švenčiausiąjį gimdydama,
Ievos kaltybę naikini,
nelaimėliams, meilingoji,
žvaigždėtą taką tu tiesi.

Anga į šviesą skaisčiąją
Karaliaus rūmų; džiaukitės,
per ją gyvybę gavusios
ir atpirktosios giminės.

Tebūna Tėvui su Dvasia
Guodėja ir Sūnum garbė,
kurie malonės įstabiu
tave apgaubę apsiaustu. Amen.

1 prieg.  Palaiminta esi, Marija,
nes iš tavęs kilo pasaulio išgelbėjimas;
nūnai šlovinga tu džiūgauji prieš Viešpatį;
užtarki mus pas Sūnų.

62 (63) psalmė (2–9)
Dievo trokštanti siela

Viešpaties ieško tie, kas paliko tamsos darbus.

²  Dieve, tu esi mano Dievas, *
tavęs aš ieškau, –

ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė.

³  Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *
leisk regėti tavo galybę ir garbę!

⁴  Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę.

⁵  Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.

⁶  Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu.

⁷  Atsimenu tave gulėdamas guoly, *
mąstau per kiaurą naktį,

⁸  kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.

⁹  Prie tavęs aš glaudžiuosi, *
tavo dešinė mane palaiko.
 

Giesmė Dan 3, 57–88. 56
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį

Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai (Apr 19, 5).

⁵⁷ Šlovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

⁵⁸ Šlovinkite Viešpatį, dangūs, *
⁵⁹ šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai.

⁶⁰ Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, †
esantys viršum dangaus skliauto, *
⁶¹ šlovinkite Viešpatį, visos galybės.

⁶² Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, *
⁶³ šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai.

⁶⁴ Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, *
⁶⁵ šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai.

⁶⁶ Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
⁶⁷ šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai.

⁶⁸ Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, *
⁶⁹ šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos.

⁷⁰ Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, *
⁷¹ šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos.

⁷² Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, *
⁷³ šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys.

⁷⁴ Tešlovina Viešpatį žemė, *
tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius.

⁷⁵ Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, *
⁷⁶ šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj.

⁷⁷ Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, *
⁷⁸ šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės.

⁷⁹ Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, *
⁸⁰ šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai.

⁸¹ Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, *
⁸² šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos.

⁸³ Šlovink Viešpatį, Izraeli, *
garbink ir didžiai aukštink jį per amžius.

⁸⁴ Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
⁸⁵ šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat.

⁸⁶ Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, *
⁸⁷ šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai.

⁸⁸ Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarijau ir Mišaeli, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, *
garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius.

⁵⁶ Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Šios giesmės pabaigoje nekalbama Garbė Dievui.

149 psalmė
 Šventųjų džiūgavimas

Bažnyčios vaikai, naujosios tautos vaikai džiaugiasi savo karaliumi Kristumi (Hesichijus).

¹ Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji.

² Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, *
sūnūs Ziono – savuoju Karalium.

³ Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, †
teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, *
tegieda jam šlovinimo giesmę.

⁴ Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, *
kukliuosius pergale puošia.

⁵ Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, *
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.

⁶ Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, *
o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko,

⁷ kad tautų nedorėliams atmokėtų *
ir gentims teismą surengtų,

⁸ jų karalius sukaustydami pančiais *
ir jų didžiūnus – grandinėm,

⁹ vykdydami teismo sprendimą. *
Tai garbė Dievo tautai!
 

2 prieg.  Tu Jeruzalės garbė, tu Izraelio džiaugsmas,
tu esi nuostabi mūsų tautos šlovė.

3 prieg.  Per amžius džiūgauk, Mergele Marija,
nes buvai verta nešioti Gelbėtoją Kristų.

Skaitinėlis     Plg. Iz 61, 10

Iš visos širdies džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu Dievu savuoju, nes jis mane aprengė išganymo drabužiais ir apsupo teisumo skraiste lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais.

Trumpasis atliepas
K./A.  Išrinko ją Viešpats * ir labai pagerbė.
K. Apgyvendino ją savo buveinėje.
A. Ir labai pagerbė.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Išrinko ją Viešpats ir labai pagerbė.

Zacharijo giesmės prieg.
Per Ievą rojaus vartai visiems užsidarė,
o per Mariją visiems atsivėrė.

Maldavimai

Garbinkime mūsų Gelbėtoją, gimusį iš Mergelės Marijos, ir prašykime:
    Teužtaria mus tavo Motina, Viešpatie.

Teisybės Saule, prieš tau patekant Nekaltoji Mergelė nušvito lyg skaisti aušra,
—  leisk mums visada gyventi tavo apsilankymo šviesoje.
Amžinasis Žodi, išsirinkęs Mariją būti nenykstančia Sandoros skrynia, savo buveine,
—  išvaduok mus iš nuodėmės sunaikinimo.
Mūsų Gelbėtojau, po tavo kryžiumi stovėjo tavo Motina,
—  leisk mums, jai užtariant, džiaugsmingai dalyvauti tavo kančioje.
Geriausiasis Jėzau, prikaltas prie kryžiaus tu atidavei Jonui Mariją kaip motiną,
—  padėk mums taip gyventi, kad būtume verti jos vaikai.

Malda

Kalbama minėjimui skirta malda; jos nesant pasirenkama viena iš čia pateiktųjų:

    Meldžiame tave, Viešpatie Dieve, Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, leisk mums, savo žmonėms, išsigelbėti iš dabartinių sielvartų, visados džiaugtis sielos bei kūno sveikata ir gėrėtis amžinąja linksmybe. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Arba:

    Atleisk, Viešpatie, savo žmonėms jų kaltybes, kad, negalėdami tau patikti savo darbais, išsigelbėtume tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Gimdytojos užtarimu. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Arba:

    Gailestingasis Dieve, globok mus silpnus ir, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kurią šiandien minime, padėk pakilti iš nedorybių. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Arba:

    Tepadeda mums, Viešpatie, Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbingas užtarimas, kad būtume apsaugoti nuo visokių pavojų ir džiaugtumės tavąja ramybe. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Arba:

    Švenčiausiosios Mergelės Marijos atminimą pagerbiantiems ir jos užtariamiems, leisk mums, Viešpatie, semtis malonių iš beribio tavo lobyno. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Arba:

    Suteik, visagali Dieve, malonę, kad tavo tikintieji, kurie džiaugiasi Švenčiausiosios Mergelės Marijos globa, jos užtarimu išsigelbėtų iš visokio blogio žemėje ir pasiektų amžinąją laimę danguje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

1 prieg.  Kartu su Jėzaus motina Marija
jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai.

Skaitinėlis    Sof 3, 14. 15b

Krykštauk iš džiaugsmo, Ziono dukra, šauk, Izraeli! Visa širdimi džiaukis ir džiūgauk, dukra Jeruzale! Izraelio karalius, Viešpats, yra tavyje.

K. Palaimintoji Motina ir nesuteptoji Mergele, garbingoji pasaulio Karaliene.
A. Melski už mus Dievą.

2 prieg.  Jėzaus motina tarė:
„Darykite, ką tik jis jums lieps.“

Skaitinėlis    Zch 9, 9

Didžiai džiūgauk, Ziono dukra, garsiai krykštauk, dukra Jeruzale! Štai tavo karalius pas tave ateina, – jis išaukštintas ir pergalingas.

K. O kokia garbinga yra Motina.
A. Pagimdžiusi dangaus Karalių.

3 prieg.  Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“
Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“

Skaitinėlis    Jdt 13, 18–19

Tu, dukterie, esi Dievo Aukščiausiojo palaiminta labiau už visas moteris žemėje! Tebūna pašlovintas Viešpats Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas, vedęs tave nukirsti mūsų priešų vado galvą! Tavo gyrius niekad neišblės širdyse žmonių, atmenančių Dievo galybę.

K. Marija dėmėjosi visus šiuos žodžius.
A. Ir svarstė juos savo širdyje.

Himnas

Sveika, jūrų žvaigžde,
Dievo Motin šventa,
amžinai Mergele,
atverianti dangų.

Iš Gabrieliaus lūpų
sveikinimą gavus,
mums, naujoji Ieva,
sugrąžink ramybę.

Trauki iš kaltybių,
siųsk akliems šviesybės,
iš tamsos vaduoki,
melsdama gėrybių.

Motina, padėki,
kad maldas girdėtų
Jėzus, mums užgimti
iš tavęs norėjęs.

Įstabi Mergele,
iš visų švelniausia,
lai ir mes skaistėsim,
iš kalčių išplaukę.

Leisk šventai gyventi,
kelią saugų tieski
į beribį džiaugsmą,
kai regėsim Jėzų.

Garbę Dievui Tėvui
skirkime ir Sūnui
su Dvasia Šventąja,
vieną bendrą šlovę. Amen.

1 prieg.  Sveika, Marija, malonės pilnoji,
Viešpats su tavimi.

121 (122) psalmė
Šventasis Jeruzalės miestas

Jūs esate prisiartinę prie Ziono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangaus Jeruzalės (Žyd 12, 22).

¹ Džiaugiausi, kai buvo man pasakyta: *
„Į Viešpaties Namus keliaukim!"

² Štai jau įkėlėme koją – *
tavo vartuose, Jeruzale, stovim!

³ Jeruzalė – pastatyta lyg miestas, *
tvirtai sujungtas į viena.

⁴ Kopia į ją gentys – Viešpaties gentys, †
kaip įsakyta Izraeliui, *
kad padėkotų Viešpaties vardui.

⁵ Ten pastatyti teismo sostai, *
Dovydo namų sostai.

⁶ Melskitės už Jeruzalės gerovę: *
„Tave pamilę saugūs tebūna!

⁷ Tebūna palaima tarp tavo sienų, *
o tavo tvirtovėse ramybė."

⁸ Savo giminių ir bičiulių labui *
sakysiu: „Tebūna tavyje ramybė!"

⁹ Dėl Viešpaties, mūsų Dievo, buveinės *
ieškosiu to, kas tau gera.

2 prieg.  Štai aš Viešpaties tarnaitė,
tebūna man, kaip tu pasakei.

126 (127) psalmė
Tuščia darbuotis, jei Viešpats nepadeda

Jūs esate Dievo statyba (plg. 1 Kor 3, 9).

¹ Jei Viešpats namų nestato, *
statytojai veltui triūsia.

Jei Viešpats nesaugo miesto, *
veltui budi sargyba.

² Tuščia jums keltis prieš aušrą †
ir ligi išnaktų triūsti, – *
jums, valgantiems sunkiai užpelnytą duoną, –

ką Viešpats pamilo, *
tuo pasirūpina jam tebemiegant.

³ Vaikai iš tikrųjų – Viešpaties dovis, *
palaiminimas – įsčių vaisius.

⁴ Kaip strėlės galiūno rankoj – *
sūnūs jaunystėje žmogui užgimę.

⁵ Laimingas, kuriam pilna jų strėlinė. †
Jis niekada nebus nugalėtas, *
kai susikirs su priešu vartuos.

3 prieg.   Palaiminta tu tarp moterų
ir palaimintas tavo įsčių vaisius.

Giesmė   Ef 1, 3–10

³ Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, †
kuris palaimino mus Kristuje *
visokeriopa dvasine palaima danguje,

⁴ mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, *
kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoj.

⁵ Iš grynos meilės, †
laisvu savo valios nutarimu, *
jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų

tapti jam įsūniais *
⁶ savo malonės kilnumo šlovei.

Ja jis apipylė mus dėl Mylimojo, †
⁷ kuriame jo krauju turime atpirkimą *
ir jo malonės gausa – nuodėmių atleidimą.

⁸ Jis dosniai apdovanojo mus savo malone *
su įvairiopa išmintimi ir išmanymu,

⁹ paskelbdamas mums savo valios paslaptį, *
kaip jis panorėjo jame nutarti iš anksto,

¹⁰ amžių pilnatvei atėjus, †
visa, kas yra danguje ir žemėje, *
iš naujo tartum galvoje suvienyti Kristuje.

Skaitinėlis    Gal 4, 4–5

Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę.

Trumpasis atliepas

K./A.  Sveika, Marija, malonės pilnoji, * Viešpats su tavimi.
K. Palaiminta tu tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius.
A. Viešpats su tavimi.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi.

Marijos giesmės prieg.
Palaiminta esi, Marija, nes patikėjai Viešpačiu,
tavyje išsipildys, kas Viešpaties tau pasakyta.

Maldavimai

Šlovinkime visagalį Dievą Tėvą, kuris panorėjo, kad visos kartos aukštintų jo Sūnaus Motiną, ir nuolankiai jį maldaukime:
    Teužtaria mus malonės pilnoji.

Dieve, stebuklų teikėjau, tu nekalčiausiąją Mergelę Mariją su kūnu ir siela priėmei į Kristaus dangiškąją garbę,
—  kreipk į šią garbę savo vaikų širdis.
Tu mums padovanojai Motiną Mariją; jai užtariant, gydyk ligonius, guosk liūdinčius, suteik malonę nusidėjėliams,
—  o visiems – išganymą bei ramybę.
Tu pripildei Mariją malonės,
—  visus džiugink savo malonės gausa.
Tavo Bažnyčią tesujungia meilė, tebūna ji vienos širdies ir vienos sielos,
—  o tikintieji maldomis tesivienija su Jėzaus Motina Marija.
Tu Mariją vainikavai kaip dangaus Karalienę,
— tegul mirusieji tavo Karalystėje su šventųjų būriais džiaugiasi per amžius.

Malda

Meldžiame tave, Viešpatie Dieve, Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, leisk mums, savo žmonėms, išsigelbėti iš dabartinių sielvartų, visados džiaugtis sielos bei kūno sveikata ir gėrėtis amžinąja linksmybe. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.