Himnas

Darniąja giesme iškilmių
ją gerbia tikinti tauta,
nes spindi amžina šlove
mergelė ši dangaus skliaute.

Mergelė, visuomet tvirtai
tarnavus Kristaus garbei, štai
dabar laiminga su būriais
šventųjų amžiams liks tenai.

Skaista savąja įveikė
gležnučio kūno trūkumus
ir, šio pasaulio gundymus
atmetus, Kristų nusekė.

Per ją mums, Kristau, vadovauk,
nuo priešų sergėki visų;
paklydusiems padėk keliaut,
dorybių teikdamas gausių.

Garbė tau, Jėzau, tebūnie,
Mergelės pagimdytajam,
su Tėvu ir Gaivintoja
Dvasia per amžius amžinus. Amen.

18 (19) A psalmė

² Dangūs skelbia Dievo šlovę, *
dangaus skliautas garsina jo rankų darbus.

³ Apie tai diena pasakoja dienai *
ir naktis nakčiai perduoda žinią.

⁴ Be jokio kalbesio ir be žodžių, *
negirdėti jų balso,

⁵ bet aidi žinia per visą žemę, *
jų kalbesys – iki pat pasaulio krašto.

Danguose jis pastatė saulei buveinę, – †
⁶ išeina ji lyg nuotaka iš po savo jungtuvių užuolaidos *
ir kaip galiūnė džiugiai keliu savo bėga.

⁷ Iš vieno dangaus krašto ji pradeda žygį, †
kol antrąjį kraštą pasiekia, *
nuo jos karščio pasislėpti niekas negali.

44 (45) psalmė
Karalaičio vestuvės

Štai jaunikis! Išeikite pasitikti! (Mt 25, 6).

² Žodžiais kilniais širdis man tvinsta, †
kai kuriu šias giesmes karaliui, *
mano liežuvis – kaip įgudusio rašytojo plunksna.

³ Tu nustelbi savo grožiu visus žemės sūnus, †
tavo kalba sklidina malonės. *
Taip Dievas tave palaimino amžiams!

⁴ Galiūne, sekis prie juosmens kalaviją *
savo garbėj ir didybėj!

⁵ Visam spindesy žygiuok pergalingai ginti tiesos ir teisumo. *
Tavo dešinė tegul daro nuostabius darbus!

⁶ Aštrios tavo strėlės, – †
jos perveria karaliaus priešų širdis, *
tautos puola tau prie kojų.

⁷ Tau Dievo duota karalystė išsilaikys per amžius, *
tavo karališkasis skeptras – teisingumo skeptras.

⁸ Tu brangini teisumą *
ir nekenti, kas nedora.

Todėl Dievas, tavo Dievas, tave patepė džiaugsmo aliejumi *
išskirdamas tarp bendražygių.

⁹ Tavo drabužiai kvepia kasija, alaviju ir mira. †
Iš dramblio kaulu išpuoštųjų rūmų *
stygų garsai ataidi tavo džiaugsmui.

¹⁰ Tarp tavo dvaro didžiūnių yra karalaičių, †
tavo sosto dešinėje stovi karalienė, *
pasipuošusi auksu Ofyro.

¹¹ Klausykis, dukra, įsiklausyk ir įsiminki, – *
užmiršk tėvo pastogę ir savo tautą.

¹² Karalius trokš tavo grožio, †
jis yra tavo viešpats, – *
todėl privalai jam paklusti.

¹³ Tyro žmonės tau dovanas neša, *
šalies turtuoliai stengsis įtikti visokiais turtais.

¹⁴ Žavesio pilna rūmuose yra karalaitė! *
Jos apdaras aukso siūlais išsiuvinėtas.

¹⁵ Spalvingu savo apdaru apsitaisius *
ji vedama pas karalių;

pamergės – palyda jos draugių – *
iš paskos pas tave ateina.

¹⁶ Džiaugsmingiems krykštavimams aidint, *
jos įeina į karaliaus rūmus.

¹⁷ Tau tėvus atstos tavo sūnūs, – *
padarysi juos didžiūnais visoj žemėj.

¹⁸ Per kartų kartas garsinsiu tavąjį vardą, *
todėl tautos girs tave per amžių amžius.

Pirmasis skaitinys

Iš šventojo apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 7, 25–40

Krikščioniškasis mergeliškumas

Broliai seserys! ²⁵ Dėl nesituokiančiųjų aš neturiu Dievo įsakymo, bet duodu patarimą kaip žmogus, iš Dievo gailestingumo vertas pasitikėjimo. ²⁶ Taigi aš manau, jog tai yra gera, žiūrint šio meto suspaudimų: gera žmogui būti tokiam. ²⁷ Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų. Likai be žmonos? Neieškok žmonos. ²⁸ Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.

²⁹ Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ³⁰ ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ³¹ ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, – kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.

³² Aš norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui. ³³ O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ³⁴ ir yra pasidalijęs. Taip pat netekėjusi moteris bei mergina rūpinasi Viešpaties reikalais, trokšdama būti šventa kūnu ir dvasia. O ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais ir stengiasi patikti vyrui. ³⁵ Aš tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet linkėdamas kilnumo ir neblaškomo atsidavimo Viešpačiui.

³⁶ Jei kas mano būsiant jam negarbinga, kad jo mergaitė liks peraugusi, ir jei taip reikia, tedaro kaip nori, – nenusidės, – tegu jie susituokia. ³⁷ Bet jei kas savo širdyje yra tvirtai apsisprendęs, ne iš prievartos, bet būdamas savo valios šeimininkas, ir savo širdyje nutaręs išsaugoti savąją mergaitę, tas gerai padarys. ³⁸ Taigi, kas veda savo mergaitę, gerai daro, o kas neveda savo mergaitės, geriau daro.

³⁹ Žmona surišta, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje. ⁴⁰ Bet, mano nuomone, ji bus laimingesnė netekėdama. Manau, kad ir aš turiu Dievo Dvasią.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo vyskupo ir kankinio Kiprijono traktato Apie mergelių padėtį
(Nn. 3–4. 22. 23: CSEL 3, 189–190. 202–204)

Kuo gausesnis mergelių skaičius,
tuo didesnis motinos džiaugsmas

Dabar kreipiamės į mergeles, nes kuo didingesnė jų šlovė, tuo didesnis ir mūsų rūpestis. Jos yra Bažnyčios atžalos žiedas, dvasinės malonės grožis ir papuošalas, džiaugsmo versmė, nepažeistas ir nepaliestas šlovės bei garbės vaisius, Dievo atvaizdas, atspindintis Viešpaties šventumą, nuostabiausioji Kristaus kaimenės dalis. O motina Bažnyčia, matydama jų garbingus vaisius, jomis džiaugiasi ir plačiai skleidžia savo žiedus, mat kuo gausesnis mergelių skaičius, tuo didesnis motinos džiaugsmas. Mes joms kalbame ir jas raginame veikiau meile, o ne jėga, kad, žinodami esą paskutiniai ir patys mažiausi, suvokdami savo menkumą, nesiimtume teisėjo vaidmens, bet verčiau, bijodami piktojo persekiojimų, labiau rūpintumėmės ir nerimautume.

Toks atsargumas nėra bergždžias, ir turi prasmę baimė, padedanti rasti išganymo kelią, laikytis Viešpaties įsakymų ir gyvenimo nuostatų, mat kurios pasišventė Kristui, atsisakė kūniškų geismų ir kūnu bei siela atsidavė Dievui, tos turi sėkmingai įvykdyti savo užduotį, už kurią joms numatytas didelis atlygis, ir stengtis patikti ne kam kitam, o tik savo Viešpačiui, iš kurio jos tikisi gauti atlygį už savo mergystę.

Pasilikite, mergelės, pasilikite tokios, kokios esate. Pasilikite tokios, kokios būsite. Jūsų laukia gausus atlygis, didis apdovanojimas už dorumą, nepaprasta dovana už skaistumą. Jūs jau beveik esate tokios, kokie mes dar tik būsime. Jau dabar jus puošia prisikėlimo garbė, nes jūs einate per pasaulį pasauliu nesusitepdamos: ir jei toliau išliekate mergelės, jūs tampate panašios į Dievo angelus. Tegu išlieka tvirta jūsų nesuteptoji mergystė, tegu ilgam tokia lieka, o jūs, narsiai pradėjusios, ištverkite iki galo, siekdamos pasipuošti ne drabužiais ar papuošalais, bet gražiais papročiais.

Apaštalas, kurį Viešpats pavadino savo išrinktuoju indu ir kurį Dievas pasiuntė perduoti dangiškųjų įsakymų, sako: Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas; antrasis iš dangaus; koks anas žemiškas, tokie ir žemiškieji, o koks dangiškasis, tokie ir dangiškieji. Kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą. Šitokį atvaizdą nešioja mergeliškumas, jį nešioja skaistumas; šventumas ir tiesa jį nešioja.

Iš Vatikano II Susirinkimo dekreto
dėl vienuoliškojo gyvenimo tinkamo atnaujinimo Perfectae caritatis
(Nr. 1. 5. 6. 12. 25)

Nuo pat Bažnyčios pradžios buvo vyrų ir moterų, kurie stengėsi laisviau ir artimiau sekti Kristumi, vykdydami evangelinius patarimus, ir kiekvienas savaip ėjo Dievui pašvęsto gyvenimo keliu. Daugelis jų, Šventosios Dvasios įkvėpti, gyveno vienatvėje arba steigė vienuoliškąsias šeimas, kurias Bažnyčia savo autoritetu noriai priėmė ir patvirtino. Taip, pildantis Dievo planui, išaugo nuostabi vienuoliškųjų sambūrių įvairovė, daug prisidėjusi ne tik prie to, kad Bažnyčia būtų pasiryžusi kiekvienam geram darbui ir pasirengusi tarnauti Kristaus Kūno ugdymui, bet ir prie to, kad ji, išsipuošusi įvairiomis savo vaikų dovanomis, kaip nuotaka pasirodytų savo sužadėtiniui ir kad per ją taptų žinoma daugeriopa Dievo išmintis.

Esant tokiai dovanų įvairovei, visi, Dievo pašaukti vykdyti evangelinius patarimus ir juos ištikimai išpažįstantys, ypatingu būdu pasišvenčia Viešpačiui, sekdami skaisčiu ir vargdieniu Kristumi, kuris, tapdamas klusnus iki kryžiaus mirties, pašventino ir atpirko žmones. Veikiami meilės, kurią Šventoji Dvasia išliejo į jų širdis, jie vis labiau ir labiau gyvena Kristui ir jo Kūnui, kuris yra Bažnyčia. Ir juo glaudžiau tokiu visą gyvenimą apimančiu savęs dovanojimu jie susijungia su Kristumi, juo turtingesnis tampa Bažnyčios gyvenimas ir vaisingesnis jos apaštalavimas.

Kiekvieno instituto nariai pirmiausia teatmena, jog evangelinių patarimų įžadais jie atsiliepė į dievišką pašaukimą, idant, ne tik mirę nuodėmei, bet ir atsižadėję pasaulio, galėtų gyventi vien Dievui. Mat visą savo gyvenimą jie atidavė jo tarnybai; tai ypatingas pašventinimas, giliai įsišaknijęs krikšto pašventinime ir geriau jį išreiškiantis.

Išpažįstantieji evangelinius patarimus pirmiausia teieško Dievo, kuris pirmas mus pamilo, temyli jį ir bet kokiomis aplinkybėmis tesistengia puoselėti Dieve paslėptą gyvenimą su Kristumi. Iš čia liejasi artimo meilė, verčianti aukotis pasaulio išganymui ir Bažnyčios augimui. Ši meilė įkvepia bei suteikia kryptį ir pačiam evangelinių patarimų vykdymui.

Vienuolių išpažįstamą skaistumą dėl Dangaus karalystės reikia laikyti didžia malonės dovana. Mat ji ypatingu būdu išlaisvina žmogaus širdį, idant ji labiau užsidegtų meile Dievui ir visiems žmonėms. Todėl skaistumas yra ypatingas dangiškųjų gėrybių ženklas ir puikiausia priemonė vienuoliams žvaliai pasišvęsti Dievo tarnybai bei apaštalavimo darbams. Taip pasišvęsdami, jie visiems Kristaus tikintiesiems primena įstabias Dievo surengtas ir būsimajame amžiuje visiškai atsiskleisiančias Bažnyčios jungtuves su vienatiniu Sužadėtiniu Kristumi.

K. Kokia graži esi, Kristaus mergele!
A. Buvai verta gauti iš Kristaus amžinos mergystės vainiką.
K. Niekas negali atimti iš tavęs mergystės šlovės nei atskirti nuo Kristaus meilės.
A. Buvai verta gauti iš Kristaus amžinos mergystės vainiką.

Himnas

Mergele, štai su žibintu
linksma žengi į vestuves
Karaliaus amžino šlovės –
jam gyrius dangiškų pulkų.

Miela aukštybėse viešnia,
turtinga nuopelnais skaistos,
jaunikiui dangiškam skirta,
į sąjungą tyriausią stos.

Gyventi mokyk deramai,
meilingai globk savom maldom,
kad atsispirtume tvirtai
klastybėm priešo nelauktom.

Pati mergelėms pavyzdys,
lai Sūnų Marija prašys,
kad jo pagalba visada
mus globtų tremtyje šioje.

Garbė Dievybei amžina
per amžius tebūnie už šią
mergelės pergalę: per ją
netyla džiaugsmas danguje. Amen.

62 (63) psalmė (2–9)
Dievo trokštanti siela

Viešpaties ieško tie, kas paliko tamsos darbus.

² Dieve, tu esi mano Dievas, *
tavęs aš ieškau, –

ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė.

³Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *
leisk regėti tavo galybę ir garbę!

⁴Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę.

⁵Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.

⁶Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu.

⁷Atsimenu tave gulėdamas guoly, *
mąstau per kiaurą naktį,

⁸kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.

⁹Prie tavęs aš glaudžiuosi, *
tavo dešinė mane palaiko.

Giesmė Dan 3, 57–88. 56
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį

Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai (Apr 19, 5).

⁵⁷Šlovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

⁵⁸Šlovinkite Viešpatį, dangūs, *
⁵⁹šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai.

⁶⁰Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, †
esantys viršum dangaus skliauto, *
⁶¹šlovinkite Viešpatį, visos galybės.

⁶²Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, *
⁶³šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai.

⁶⁴Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, *
⁶⁵šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai.

⁶⁶Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
⁶⁷šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai.

⁶⁸Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, *
⁶⁹šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos.

⁷⁰Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, *
⁷¹šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos.

⁷²Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, *
⁷³šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys.

⁷⁴Tešlovina Viešpatį žemė, *
tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius.

⁷⁵Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, *
⁷⁶šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj.

⁷⁷Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, *
⁷⁸šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės.

⁷⁹Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, *
⁸⁰šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai.

⁸¹Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, *
⁸²šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos.

⁸³Šlovink Viešpatį, Izraeli, *
garbink ir didžiai aukštink jį per amžius.

⁸⁴Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
⁸⁵šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat.

⁸⁶Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, *
⁸⁷šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai.

⁸⁸Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarijau ir Mišaeli, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, *
garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius.

⁵⁶Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Šios giesmės pabaigoje nekalbama Garbė Dievui.

149 psalmė
Šventųjų džiūgavimas

Bažnyčios vaikai, naujosios tautos vaikai džiaugiasi savo karaliumi Kristumi (Hesichijus).

¹Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji.

²Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, *
sūnūs Ziono – savuoju Karalium.

³Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, †
teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, *
tegieda jam šlovinimo giesmę.

⁴Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, *
kukliuosius pergale puošia.

⁵Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, *
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.

⁶Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, *
o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko,

⁷kad tautų nedorėliams atmokėtų *
ir gentims teismą surengtų,

⁸jų karalius sukaustydami pančiais *
ir jų didžiūnus – grandinėm,

⁹vykdydami teismo sprendimą. *
Tai garbė Dievo tautai!

Maldavimai

Džiaugsmingai šlovinkime Kristų, mergelių Sužadėtinį ir vainiką, ir maldaukime:
Jėzau, mergelių vainike, išklausyk mus.

Kristau, šventosios mergelės mylėjo tave kaip vienintelį Sužadėtinį,
— niekam neleisk mūsų atskirti nuo tavo meilės.
Marijai, savo Motinai, tu uždėjai mergelių Karalienės vainiką,
— jai užtariant, padėk mums visada tyra širdimi tau tarnauti.
Užtariant mergelėms, kurios visa širdimi tau tarnavo ir stengėsi būti šventos kūnu ir dvasia,
— tegu laikinieji šio pasaulio dalykai niekada mūsų neatitraukia nuo tavęs.
Viešpatie Jėzau, Sužadėtini, kurio laukė protingosios mergelės,
— padėk visada budriai ir viltingai tavęs laukti.
Užtariant šventajai, vienai iš protingųjų mergelių būrio,
— teik mums išminties ir gyvenimo tyrumo.

Malda

Kalbama šventajai skirta malda; jos nesant pasirenkama viena iš čia pateiktųjų:

Dieve, tu esi apreiškęs, jog gyveni tyrose širdyse; šventosios mergelės užtarimu duok mums malonę būti tokiems, kad ir mumyse tau būtų miela gyventi. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Arba:

Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas, kad, gerbdami šventosios mergelės dorybes, galėtume visą laiką tavo meilėje pasilikti ir tobulėti. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Kelioms mergelėms:

Pagausink dar, Viešpatie, mums savo gailestingumą, kad gautume amžinai džiaugtis kartu su šventosiomis mergelėmis, kurias šiandien maldingai minime. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Pakopų psalmėms vietoje Ps 121 (122) galima imti Ps 128 (129)(p. 1052), o vietoje 126 (127) – 130 (131) (p. 887).

Himnas

Šlovė mergelių, gimusis
iš motinos, vienintelės
mergelės, Jėzau, gailestį
atkreipk, maldas priimdamas.

Tu tarp lelijų vaikščioji,
būrių mergelių supamas,
šlove apvainikuotasis
jaunikis, džiaugsmas nuotakų.

Kuomet žengi tu, apsuptas
mergelių, jos giedodamos
ir iš paskos lydėdamos
saldžiaisiais himnais šlovina.

Dosnumo savo gausiojo
suteiki sieloms, meldžiame:
išsaugok jas nepažeistas,
nuo sugedimo gelbėki.

Garbė tau, Jėzau, tebūnie,
Mergelės pagimdytajam,
su Tėvu ir Gaivintoja
Dvasia per amžius amžinus. Amen.

121 (122) psalmė
Šventasis Jeruzalės miestas

Jūs esate prisiartinę prie Ziono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangaus Jeruzalės (Žyd 12, 22).

¹ Džiaugiausi, kai buvo man pasakyta: *
„Į Viešpaties Namus keliaukim!"

² Štai jau įkėlėme koją – *
tavo vartuose, Jeruzale, stovim!

³ Jeruzalė – pastatyta lyg miestas, *
tvirtai sujungtas į viena.

⁴ Kopia į ją gentys – Viešpaties gentys, †
kaip įsakyta Izraeliui, *
kad padėkotų Viešpaties vardui.

⁵ Ten pastatyti teismo sostai, *
Dovydo namų sostai.

⁶ Melskitės už Jeruzalės gerovę: *
„Tave pamilę saugus tebūna!

⁷ Tebūna palaima tarp tavo sienų, *
o tavo tvirtovėse ramybė."

⁸ Savo giminių ir bičiulių labui *
sakysiu: „Tebūna tavyje ramybė!"

⁹ Dėl Viešpaties, mūsų Dievo, buveinės *
ieškosiu to, kas tau gera.

126 (127) psalmė
Tuščia darbuotis, jei Viešpats nepadeda

Jūs esate Dievo statyba (plg. 1 Kor 3, 9).

¹ Jei Viešpats namų nestato, *
statytojai veltui triūsia.

Jei Viešpats nesaugo miesto, *
veltui budi sargyba.

² Tuščia jums keltis prieš aušrą †
ir ligi išnaktų triūsti, – *
jums, valgantiems sunkiai užpelnytą duoną, –

ką Viešpats pamilo, *
tuo pasirūpina jam tebemiegant.

³ Vaikai iš tikrųjų – Viešpaties dovis, *
palaiminimas – įsčių vaisius.

⁴ Kaip strėlės galiūno rankoj – *
sūnūs jaunystėje žmogui užgimę.

⁵ Laimingas, kuriam pilna jų strėlinė. †
Jis niekada nebus nugalėtas, *
kai susikirs su priešu vartuos.

Giesmė Ef 1, 3–10

³ Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, †
kuris palaimino mus Kristuje *
visokeriopa dvasine palaima danguje,

⁴ mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, *
kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoj.

⁵ Iš grynos meilės, †
laisvu savo valios nutarimu, *
jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų

tapti jam įsūniais *
⁶ savo malonės kilnumo šlovei.

Ja jis apipylė mus dėl Mylimojo, †
⁷ kuriame jo krauju turime atpirkimą *
ir jo malonės gausa – nuodėmių atleidimą.

⁸ Jis dosniai apdovanojo mus savo malone *
su įvairiopa išmintimi ir išmanymu,

⁹ paskelbdamas mums savo valios paslaptį, *
kaip jis panorėjo jame nutarti iš anksto,

¹⁰ amžių pilnatvei atėjus, †
visa, kas yra danguje ir žemėje, *
iš naujo tartum galvoje suvienyti Kristuje.

Maldavimai

Džiugiai garbinkime Kristų, raginusį siekti skaistumo dėl Dangaus karalystės, ir jį maldaukime:
Jėzau, mergelių Karaliau, išklausyk mus.

Kristau, tu Bažnyčią kaip nekaltą mergelę sužiedavai su savimi,
— išlaikyk ją nesuteptą ir šventą.
Kristau, šventosios mergelės su degančiais žibintais išėjo tavęs pasitikti,
— neleisk, kad tau pasišventusių tarnaičių žibintams pristigtų ištikimybės aliejaus.
Viešpatie, tavo Sužadėtinė Bažnyčia išsaugojo nepažeistą ir gryną tavo duotąjį tikėjimą,
— padėk visiems krikščionims išsaugoti tikėjimo grynumą ir tvirtumą.
Savo žmonėms tu šiandien leidi džiaugsmingai minėti šventąją mergelę,
— leisk mums nuolat džiaugtis jos užtarimu.
Šventąsias mergeles tu priėmei į vestuvių pokylį,
— mirusiuosius priimk į Dangaus karalystės puotą.

Malda

Arba:

Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas, kad, gerbdami šventosios mergelės dorybes, galėtume visą laiką tavo meilėje pasilikti ir tobulėti. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.