Himnas

O Jėzau, kurs pašventinai
gavėnios susilaikymą, 
tu sielas į išganymą 
vedi per šventą pasninką,

Bažnyčią kviesk į atgailą
ir būki šiuo laiku su ja; 
parpuolę meldžiame kniūbsti: 
nuplauk kaltes, nors neverti.

Piktybių mūsų neatmink,
sava malone jas naikink, 
o Gailestingasis, padėk 
nuo šiolei nebenusidėt.

Kad, apsivalę sąžines
ir apgailėję nuodėmes, 
tyri, linksmi skubėtume 
Velykų švęsti slėpinio.

Trejybę gailestingąją
pasaulis visas šlovina, 
malonėje atnaujinti 
Jai naują giesmę giedame. Amen.

Prieg. Ateikite pagarbinti Viešpaties Kristaus,
už mus gundyto ir kentėjusio! 

Himnas

Štai metas išganingasis
nušvito, Dievo atsiųstas, 
kad pasninku išgydytų 
pasaulį, sunkiai sergantį.

Šviesybe Kristaus sužiba
skaisti diena išganymo, 
o santūrumas atkuria 
širdis, kaltybių sužeistas.

Padėki, Dieve, tyrinti
sielas ir kūnus pasninku, 
audringą jūrą perėję,
Velykas amžiais švęsime.

Trejybę gailestingąją
pasaulis visas šlovina, 
malonėje atnaujinti 
Jai naują giesmę giedame. Amen.

Himnas

Teisybės Saule, Kristau, jau
sklaidyki sielos sutemas, 
šviesa dorybių tesugrįš, 
nes žemei dieną grąžini.

Laimingą laiką dovanok,
širdims suteiki atgailą, 
te jas, maldoj panirusias, 
gerumas tavo perkeičia.

Padėki atgailaujantiems
iškęst visus nepriteklius, 
nes tavo didžios dovanos 
kaltybių naštą lengvina.

Diena tavoji štai arti,
atgyja visa tavyje, 
ir mes šią dieną džiaukimės, 
malonėn grįždami per ją.

Trejybę gailestingąją
pasaulis visas šlovina, 
malonėje atnaujinti 
Jai naują giesmę giedame. Amen.

Himnas

Dievo tikėjimu gyvi
ir amžinąja viltimi, 
gailestingumo lydimi, 
mes Kristų šlovinam giesme.

Jis, trečią valandą dienos
į kryžiaus vietą atvestas, 
auka, už mus prisiimta, 
išgelbsti avį klystančią.

Todėl maldaukim nuolankiai,
atpirkimu išgelbėti, 
kad tuos, kuriuos išlaisvino, 
vaduotų iš pasaulio šio.

Maldaujam Kristų, Tėvą jo
ir Dvasią Tėvo ir Sūnaus;
Trejybe, išklausyk maldų,
viena galinga amžinai. Amen.

Prieg. Atėjo mums atgailos dienos
atsiteisti už nuodėmes, gelbėti sielas.

Himnas

Pats Kristus šiuo dienos metu
ant kryžiaus kentė troškulį, 
šią valandą giedokime, 
teisybės turtų trokšdami.

Taip pat ir alkį jauskime,
kurį jis vienas numalšins, 
kaltybėmis bjaurėkimės, 
dorybių vien ilgėkimės.

Šventosios Dvasios dovana
giedotojus teatgaivins, 
te kūno karštį atvėsins, 
ir sielos ledas suliepsnos.

Maldaujam Kristų, Tėvą jo
ir Dvasią Tėvo ir Sūnaus;
Trejybe, išklausyk maldų,
viena galinga amžinai. Amen.

Prieg. Kaip aš gyvas, – sako Viešpats, –
nenoriu, kad nusidėjėlis mirtų,
bet kad sugrįžtų iš savo kelio ir gyventų.

Himnas

Trys valandos po tris kartus
mums šventą skaičių atveria, 
per Jėzaus Vardą šventąjį 
jo atleidimo meldžiame.

Štai latras, išpažindamas
kaltes, malonės vertas taps; 
mes, Kristui atsiduodami, 
gailestingumą pelnome.

Mirtis per Kryžių išguita,
diena sugrįžta po tamsos, 
kaltybių siaubas sklaidosi, 
sužimba sielose šviesa.

Maldaujam Kristų, Tėvą jo
ir Dvasią Tėvo ir Sūnaus;
Trejybe, išklausyk maldų,
viena galinga amžinai. Amen.

Prieg. Stiprinami Dievo teisumo ir galybės,
stenkimės jam patikti savo kantrybe.

K. Grįžkite pas Viešpatį, savo Dievą.
A. Nes jis maloningas ir gailestingas.

Pirmasis skaitinys

Iš Išėjimo knygos    35, 30 – 36, 1; 37, 1–9

Padangtės ir Skrynios meistravimas

Anomis dienomis ^35,30 Mozė tarė izraeliečiams: „Štai Viešpats pašaukė vardu Bezalelį, Huro sūnaus Urio sūnų, iš Judo giminės, ³¹ pripildė jį dieviškos dvasios – nagingumo, išmonės ir visų amatų pažinimo, ³² įkvėpė jį sumanyti meniškus apmatus, ką galima padaryti iš aukso, sidabro bei vario, ³³ pjaustyti ir rėminti akmenis, išdrožti iš medžio, – mokėti bet kokį amatą. ³⁴ Jis suteikė jiedviem, – jam ir Oholijabui, Ahisamacho sūnui iš Dano giminės, – gebėjimą ir kitus pamokyti. ³⁵ Juodu jis pripildė nagingos išmonės atlikti darbą ir meistro, ir apmatų sumanytojo, ir siuvinėtojo mėlynais, violetiniais, tamsiai raudonos spalvos siūlais ir plonais lininiais siūlais, ir audėjo, – bet kokio meistro ir bet kokio nagingo apmatų sudarytojo.

^36.1 Todėl Bezalelis ir Oholijabas bei visi nagingos išmonės vyrai, kuriems Viešpats davė nagingumo ir išmonės atlikti visus darbus statant šventovę, imsis darbo ir įvykdys visa, lygiai kaip Viešpats įsakė.“

^37.1 Bezalelis padirbo akacijos medžio Skrynią. Ji buvo pustrečios uolekties ilgio, pusantros uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio. ² Ją aptraukė grynu auksu iš vidaus ir iš lauko, aplenkė auksiniu apvadu. ³ Keturioms jos kojoms nuliejo keturis žiedus, du žiedus vienam jos šonui ir du žiedus kitam jos šonui. ⁴ Padirbo akacijos medžio karteles, jas paauksavo ⁵ ir Skryniai nešti perkišo jas per žiedus, esančius ant Skrynios šonų. ⁶ Padarė malonės sostą iš gryno aukso: pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio. ⁷ Iškalė iš suploto aukso du kerubus, pritaisė juos prie abiejų malonės sosto galų, – ⁸ vieną kerubą prie vieno galo ir antrą kerubą prie kito galo; kerubus pritaisė taip, kad jie buvo lyg iš vieno gabalo su malonės sosto galais. ⁹ Kerubai laikė išskleistus į viršų sparnus ir jais dengė malonės sostą. Stovėjo jiedu prieš vienas kitą, bet jų veidai buvo atgręžti į malonės sostą.

Atliepas    Ps 83 (84), 2. 3; plg. Ps 45 (46), 5b. 6a

K. Galybių Viešpatie, kokios mielos tavo buveinės! Viešpaties šventovės kiemų aš trokštu ir ilgiuosi.
A. Mano širdis ir kūnas gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.
K. Šventa Aukščiausiojo buveinė; Dievas jos viduje, ji nebus sunaikinta.
A. Mano širdis ir kūnas gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo popiežiaus Grigaliaus Didžiojo Jobo knygos aiškinimo
(Lib. 13, 21–23: PL 75, 1028–1029)

Mūsų atgaivinimo slėpinys

Palaimintasis Jobas, simbolizuojantis šventąją Bažnyčią, vienur kalba kūno vardu, o kitur Galvos vardu. Kalbėdamas apie jos kūno narius, netikėtai atsigręžia į Galvos pasakytus žodžius. Štai dėl ko jis priduria: Kentėjau tai, nors pikto nėra mano rankose ir mano malda Dievui yra nuoširdi.

Mat [Kristus] kentėjo, ir jo rankose nebuvo neteisybės, jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nebuvo rasta klastos, tačiau už mūsų atpirkimą jis pakėlė kryžiaus kančią. Jis vienintelis iš visų žmonių Dievui siuntė nesuteptas maldas, net kentėdamas ant kryžiaus meldėsi už savo persekiotojus: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.

Koks maldos žodis, kokia mintis gali būti tyresnė už tą, kai gailimasi pačių kankintojų, kai jie užtariami? Todėl taip atsitiko, kad siautėjantys persekiotojai išliejo mūsų Atpirkėjo kraują, o vėliau įtikėję jį gėrė ir skelbė Kristų esant Dievo Sūnų.

Apie šį kraują yra taikliai pasakyta: Žeme, neuždenk mano kraujo, teneranda ramios vietos mano šauksmas. Nusidėjusiam žmogui buvo ištarta: Žemė esi, ir į žemę sugrįši.

Ta žemė nepaslėpė mūsų Atpirkėjo kraujo, nes kiekvienas nusidėjėlis, gerdamas savo atpirkimo kainą, jį išpažįsta, šlovina ir skelbia visiems aplinkiniams, kuriems tik gali.

Taip pat žemė nepalaidojo jo kraujo, nes šventoji Bažnyčia savo atpirkimo slėpinį paskelbė po visus žemės pakraščius.

Reikia atkreipti dėmesį, kad dar yra pasakyta: Teneranda ramios vietos mano šauksmas. Tas geriamas atpirkimo kraujas yra mūsų Atpirkėjo šauksmas. Štai kodėl Paulius liudija: Apšlakstymas jo krauju šaukia garsiau už Abelio kraują. Mat apie Abelio kraują buvo pasakyta: Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės.

Tačiau Jėzaus kraujas šaukia garsiau už Abelio kraują, nes Abelio kraujas prašėsi brolžudžio mirties, o Viešpaties kraujas jo persekiotojams išprašė gyvenimą.

Taigi, kad Viešpaties kančios sakramentas mumyse nenueitų perniek, turime sekti tuo, kurį priimame, ir skelbti kitiems, ką mes garbiname.

Jo šauksmas išties randa mumyse ramią vietą pasislėpti, jei to, ką įtikėjome siela, neskelbiame žodžiu. Tačiau, idant jo šauksmas mumyse neliktų paslėptas, kiekvienam belieka pagal savo išgales skelbti aplinkiniams savo atgaivinimo slėpinį.

Atliepas    Plg. Pr 4, 10. 11; Žyd 12, 24

K. Tavo Sūnaus, mūsų brolio, kraujas šaukiasi tavęs iš žemės, Viešpatie!
A. Palaiminta žemė, kuri atvėrė savo burną ir priėmė Atpirkėjo kraują!
K. Apšlakstymas jo krauju šaukia garsiau už Abelio kraują.
A. Palaiminta žemė, kuri atvėrė savo burną ir priėmė Atpirkėjo kraują!

Skaitinėlis    Iz 53, 11b—12

Per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį, prisiims jų bausmę už kaltes. Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų, su galiūnais grobiu jis dalysis, nes jis save atidavė mirčiai ir buvo priskirtas prie nusidėjėlių. Jis prisiėmė daugelio nuodėmę ir užsistojo už nusidėjėlius.

Trumpasis atliepas

K./A. Jis mane išgelbės * nuo medžiotojo kilpos.
K. Ir kalbų apgaulingų.
A. Nuo medžiotojo kilpos.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Jis mane išgelbės nuo medžiotojo kilpos.

Zacharijo giesmės prieg.
„Mokytojau, koks įsakymas
yra didžiausias Įstatyme?“
Jėzus atsakė:
„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi.“

Maldavimai

Dėkokime Viešpačiui Kristui, kuris savo mirtimi ant kryžiaus suteikė mums gyvenimą, ir jo prašykime:
        Savo mirtimi dovanok mums gyvenimą!

Mūsų Mokytojau ir Gelbėtojau, tu savo žodžiu atskleidei Dievo planą, o kančia padarei mus naujais žmonėmis,
— saugok mus, kad vėl nenusidėtume.
Skatink mus šiomis dienomis atsisakyti kūno maisto
— ir padėti vargstantiems mūsų broliams ir seserims.
Mokyk mus šią gavėnios dieną priimti kaip tavo dovaną
— ir ją tau paaukoti gailestingumo darbais.
Apvaldyk maištingą mūsų sielą
— ir suteik mums kilnumo.

Malda

Gerasis Dieve, pripildyk mūsų širdis savo malonės! Sulaikyk mus nuo žmogiškų paklydimų, padėk tvirtai laikytis tavo įsakymų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Prieg. Atėjo mums atgailos dienos
atsiteisti už nuodėmes, gelbėti sielas.

Skaitinėlis    Iz 55, 3

Ateikite pas mane, rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš amžinąją sandorą su jumis sudarysiu, remdamasis savo ištikima meile Dovydui.

K. Sukurk man tyrą širdį, o Dieve.
A. Manyje atsidavusią dvasią atnaujink.

Prieg. Kaip aš gyvas, – sako Viešpats, –
nenoriu, kad nusidėjėlis mirtų,
bet kad sugrįžtų iš savo kelio ir gyventų.

Skaitinėlis    Plg. Jer 3, 12b. 14a

„Sugrįžk, – tai Viešpaties žodis, – aš nebusiu tau piktas, nes esu maloningas, neapykantos amžinai aš nejaučiu.“ „Sugrįžkite, atsimetėliai vaikai“, – sako Viešpats.

K. Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių.
A. Ir panaikink visas mano kaltybes.

Prieg. Stiprinami Dievo teisumo ir galybės,
stenkimės jam patikti savo kantrybe.

Skaitinėlis    Jok 1, 27

Tyras ir nesuteptas maldingumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra: šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.

K. Dievui tikroji auka – tai dvasia sugrudus.
A. Sugrudusios ir atgailaujančios širdies, Dieve, tu juk neatstumsi.

Skaitinėlis    Jok 5, 16. 19–20

Išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda. Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų, – težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš klystkelio, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.

Trumpasis atliepas

K./A. Maldauju: „Viešpatie, * pasigailėk manęs!“
K. Išgydyk mane, nors esu tau nusidėjęs.
A. Pasigailėk manęs!
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Maldauju: „Viešpatie, pasigailėk manęs!“

Marijos giesmės prieg.
Mylėti artimą kaip save patį
yra svarbiau už visas aukas.

Maldavimai

Viešpats Jėzus išlietu krauju pašventino savo tautą. Maldaukime jį:
        Pasigailėk, Viešpatie, savo tautos!

Mūsų Atpirkėjau, savo kančia teik jėgų tikintiesiems drausminti kūną ir grumtis su blogiu, mokyk semtis vilties,
— kad deramai pasiruoštų švęsti tavo prisikėlimą.
Primink krikščionims pranašišką užduotį skelbti pasauliui Evangeliją
— ir ją liudyti gyvu tikėjimu, skaidria viltimi ir karšta meile.
Teik stiprybės visiems prislėgtiesiems,
— o mus įkvėpk, kad teiktume jiems paguodą.
Mokyk tikinčiuosius varguose vienytis su tavo kančia,
— kad savo gyvenimu liudytų tavo išganymą.
Gyvybės Davėjau, atmink išėjusius iš šio pasaulio
— ir suteik jiems prisikėlimo garbę.

Malda

Gerasis Dieve, pripildyk mūsų širdis savo malonės! Sulaikyk mus nuo žmogiškų paklydimų, padėk tvirtai laikytis tavo įsakymų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.