Himnas

Išminčiai, priešais kūdikį
parpuolę, jį pagarbina;
štai dovanos Rytų šalies
jam: auksas, smilkalai, mira.

Visų aiškiausieji ženklai
galybės tavo ir valdžios;
iš Tėvo, Kūdiki, gavai
savybes tris prigimtines:

Karalių auksas, smilkalų
iš Sabos dvelksmas įstabus
dievystę skelbia, o mira
byloja kapą būsimą.

Betliejau, tu didžius miestus
pranoksti šlove įstabia:
valdovas mūsų gimė čia,
nužengęs įsikūnyti.

Paliudytąjį pranašų,
patvirtintąjį Raštų, skirs
Kūrėjas Sandoros valdyt,
paveldėt viešpatystę jo.

Ši viešpatystė apima
žemes, aukštybes, vandenis,
nuo rytmečio lig vakarų,
nuo požemio ligi skliautų.

Garbė tau, Jėzau, tebūnie,
žmonijai apsireiškusiam,
su Tėvu ir Dvasia Šventa
per amžius nesibaigiančius. Amen.

71 (72) psalmė
Karališkoji Mesijo valdžia

Jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros (Mt 2, 11).

¹ Dieve, suteik savo teisingumo karaliui *
ir teisumo – karaliaus sūnui,

² kad teistų teisingai tavąją tautą *
ir tavo skriaudžiamuosius teisiai.

³ Kalnai teteikia tautai gerovę, *
teisumo atlygį tepatiria kalvos.

⁴ Tegina jis tautoje skriaudžiamųjų bylą, †
beturčių vaikus teišgelbsti *
ir tesutramdo engėjus.

⁵ Tegyvuoja ilgai jis tarytumei saulė *
ir per kartų kartas lyg mėnulis.

⁶ Jis bus tartum lietus jaunam atolui, *
lyg liūties gūsiai, laistantys žemę.

⁷ Žydės jo dienomis visuotinė taika ir teisumas, *
kol švies padangėj mėnulis.

⁸ Teviešpatauja jis nuo jūros ligi jūros, *
ir nuo Upės ligi žemės krašto.

⁹ Klūpės prieš jį dykumos klajokliai, *
jo priešai laižys žemės dulkes.

¹⁰ Duoklę mokės Taršišo ir Salų karaliai, *
dovanas neš Arabijos ir Šebos valdovai.

¹¹ Visi karaliai jam pagarbą rodys, *
jam tarnaus visos tautos.

¹² Jis juk beturtį gelbsti, kai jo šaukias, *
ir nuskriaustąjį, kuriam nepadeda niekas.

¹³ Vargšais jis rūpinas ir bedaliais, – *
varguolių gyvastį gelbės.

¹⁴ Atpirks juos iš jungo ir smurto, *
ir brangus jam bus kraujas kiekvieno.

¹⁵ Tegyvuoja karalius! *
Tebūna atiduotas jam Šebos auksas;

už jį visuomet tesimeldžia, *
visą dieną palaiminimo jam teprašo.

¹⁶ Tedžiugina kraštą javų apstybė; *
tevilnija pasėliai ant kalnų viršūnių;

tebūna krašto derlius lyg Libano; *
miestai žmonių teprisipildo kaip laukai žolynų.

¹⁷ Amžiams teišlieka karaliaus vardas; *
tetveria jo garsas taip ilgai kaip saulė.

Juo palaiminti tebūna visi mirtingieji, *
teskelbia jį laimingu visos tautos.

¹⁸ Garbinkite Viešpatį, Izraelio Dievą! *
Tik jis vienas daro nuostabiausius darbus.

¹⁹ Garbinkite šlovingą jo vardą per amžius! †
Jo garbė pripildo visą pasaulį. *
Taip tebūna! Taip tebūna!

95 (96) psalmė
Dievas – visos žemės Valdovas ir Teisėjas

Jie giedojo naują giesmę priešais Avinėlio sostą (plg. Apr 14, 3).

¹ Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
Viešpačiui giedok, visa žeme!

² Giedokite Viešpačiui, garbinkite jo vardą, *
diena iš dienos jo išganymą skelbkit!

³ Jo garbę tautoms apsakykit, – *
visoms tautoms nuostabiuosius jo darbus!

⁴ Didis yra Viešpats, didžios šlovės jis vertas, – *
labiau už visus dievus keliantis pagarbų šiurpą.

⁵ Juk tik stabai – visi tautų dievaičiai, *
o Viešpats dangų sukūrė.

⁶ Garbe ir didybe jis žėri; *
grožis ir galia – jo šventovėj.

⁷ Šlovinkite Viešpatį, visų tautų šeimos, *
garbinkite Viešpaties galybę!

⁸ Atiduokite garbę Viešpaties vardui, *
atnaša nešini, į jo kiemus įženkit!

⁹ Pulkite kniūbsti prieš Viešpatį, šventą ir didingą; *
nuo jo Artumo tegul sudreba žemė!

¹⁰ Skelbkite visoms tautoms: „Viešpats yra Karalius!“ †
Jis nepajudinamai tvirtą sukūrė pasaulį; *
tautas jis bešališkai teisia.

¹¹ Tedžiūgauja dangūs, tesilinksmina žemė; *
jūra tešniokščia ir visa, kas ją pripildo!

¹² Laukai su viskuo, kas ten auga, tebūna smagūs! *
Tegieda iš džiaugsmo visi girių medžiai

¹³ Viešpaties Artume, nes jis ateina, – *
jisai ateina valdyti žemės.

Teis jis teisingai pasaulį, *
valdys jo tautas – atsidavęs.

96 (97) psalmė

¹ Viešpats yra Karalius! Tedžiūgauja žemė, *
tekrykštauja ir tolimosios salos!

² Debesys ir patamsiai jį apsupę, *
teisumas ir teisingumas parėmę jo sostą.

³ Pirma savęs jis siunčia ugnį *
ir sunaikina visus savo priešus.

⁴ Nuo jo žaibų nušvinta pasaulis, *
žemė tai mato ir dreba.

⁵ Viešpaties Artume kalnai tirpsta lyg vaškas, – *
žemė visa – nuo Viešpaties Artumo.

⁶ Dangūs skelbia jo teisumą, *
ir visos tautos regi jo garbę.

⁷ Visi drožinių garbintojai susigėdo, – †
veltui jie gyrėsi stabais beverčiais; *
visos dieviškos būtybės prieš jį puola kniūbsčios.

⁸ Zionas tai girdi ir džiaugias, *
Judo miestai, Viešpatie, džiūgauja dėl tavo teismo.

⁹ Tu, Viešpatie, visoje žemėje esi iškilniausias, – *
už visus dievus didingesnis.

¹⁰ Viešpats myli tuos, kurie pikto nekenčia, †
savo ištikimųjų gyvastį jis saugo, *
gelbsti juos iš nedorėlių rankos.

¹¹ Šviesa spindi teisiajam, *
džiaugsmas – visiems tyraširdžiams.

¹² Džiaukitės Viešpatyje, teisieji, *
dėkokite jo šventajam vardui!

Pirmasis skaitinys

Iš pranašo Izaijo knygos Iz 60, 1–22

Viešpats apreiškia savo garbę Jeruzalei

¹ Kelkis, nušviski! Tavoji šviesa atėjo,
Viešpaties šlovė virš tavęs sušvito.² Nors žemę štai sutemos gaubia
ir tautas tamsybės dengia,
bet virš tavęs Viešpats šviečia,
virš tavęs jo šlovė apsireiškia.³ Tautos ateis prie tavosios šviesos
ir karaliai – prie tavojo tekančio spindesio.⁴ Pakelki akis, pažvelki aplinkui!
Visi renkasi eiti pas tave:
tavieji sūnūs ateis iš toli,
tavosios dukros bus atneštos ant rankų.⁵ Tai matydama, spindėsi iš džiaugsmo,
tavoji širdis virpės ir džiūgaus,
nes tau bus išpilti jūros lobiai,
pas tave suplūs tautų turtai.⁶ Apguls tave kupranugarių vilkstinės,
Midjano ir Efos vienkupriai.
Atvyks visi iš Šebos, auksu ir smilkalais nešini, –
jie paskelbs Viešpaties šlovingus darbus.⁷ Kedaro kaimenės visos bus tau surinktos,
Nebajotų avinai tau tarnaus.
Kaip maloni atnaša jie žengs ant mano aukuro, –
jais išpuošiu šlovinguosius savo Namus.⁸ Kas gi tie, kurie atskrenda kaip debesis,
kaip karveliai į savąsias karvelides?⁹ Tikrai, laivai plauks pas mane,
Taršišo didlaiviai priekyje,
kad pargabentų tavuosius sūnus iš toli
drauge su jų auksu ir sidabru,
dėl Viešpaties, tavojo Dievo,
ir Izraelio šventojo, kuris tave išaukštino.¹⁰ Svetimšaliai tau mūrus atstatys,
jų karaliai tau tarnaus,
nors nuplakiau tave pykčio valandą,
tačiau malonės valandą pasigailėsiu.¹¹ Tavieji vartai visuomet bus atverti,
nebus jie užkelti nei dieną, nei naktį,
kad galėtų įeiti nešantieji tau turtus tautų
ir jųjų karaliai eitynėse.¹² Nes tauta ir karalystė,
kuri tau netarnauja, – pražus, –
tokios tautos bus tikrai sunaikintos.¹³ Libano šlovė ateis pas tave
drauge su kiparisais, klevais ir pušimis,
kad papuoštų mano Šventyklą
ir suteiktų grožį vietai,
kur ilsėsis mano kojos.¹⁴ Lenkdamies žemai, ateis pas tave tavo engėjų sūnūs,
visi, kas niekino tave, parpuls tau po kojų.
Jie vadins tave „Viešpaties miestu“
ir „Izraelio šventojo Zionu“.¹⁵ Dėl to, kad kadaise buvai apleistas,
nekenčiamas ir bejėgis,
dabar padarysiu aš tave
amžių pasididžiavimu, džiugesiu kartų kartoms.¹⁶ Tu tautų penėsies pienu,
žįsi karališkas krūtis.
Tuomet tu žinosi, kad aš, Viešpats,
esu tavasis išvaduotojas, tavasis Atpirkėjas, –
Jokūbo Galingasis.¹⁷ Vietoj žalvario teiksiu auksą,
vietoj geležies – sidabrą,
vietoj medžių – žalvarį,
o vietoje akmenų – geležį.
Taiką pastatysiu tavo prižiūrėtoju,
o teisumą – tavo valdytoju.¹⁸ Nebebus girdėti apie smurtą tavo šalyje,
niokojimą ar griovimą tavo valdose.
Savuosius mūrus vadinsi tu „Išganymu“,
o savuosius vartus – „Šlove“.¹⁹ Tau dienos šviesa nebebus saulė
nei nakties metu nebešvies tau mėnulis,
bet Viešpats bus tau amžina šviesa,
tavo Dievas – tavasis spindesys.²⁰ Tavoji saulė niekad nebenusileis
nei tavasis mėnulis nesudils,
nes Viešpats bus tau amžina šviesa,
tavo gedulo dienos pasibaigs.²¹ Tavoji tauta bus vien iš teisiųjų, –
jie amžiams paveldės žemę.
Jie – mano daigyno pumpurai,
mano rankų kūrinys, kad mane papuoštų.²² Mažiausias taps tūkstančiu,
jauniausias – galinga tauta.
Aš, Viešpats, padarysiu tą bemat,
kai laikas tam ateis.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo popiežiaus Leono Didžiojo Pamokslų
(Sermo 3 in Epiphania Domini, 1–3. 5: PL 54, 240–244)

Visame pasaulyje Viešpats apreiškė savo išganymą

Gailestingoji Dievo Apvaizda, ketindama laikų pabaigoje ateiti į žūstantį pasaulį, iš anksto numatė visas tautas išgelbėti per Kristų.

Kitados palaimintajam patriarchui Abraomui buvo pažadėta, kad jo palikuonys, kilsiantys ne iš jo kūno, bet iš tikėjimo sėklos, bus nesuskaičiuojami kaip dangaus žvaigždės, kurioms jie buvo prilyginti, idant būtų laukiama iš visų tautų tėvo kilsiant ne žemišką, bet dangišką giminę.

Teprisijungia prie patriarchų šeimos visos tautos, o pažado sūnūs tepriima Abraomo vaikaičių palaiminimą ir liaujasi buvę kūno sūnumis. Kartu su trim išminčiais visos giminės tegarbina visatos Kūrėją, nes Dievas pasirodė ne tik Judėjai, bet visam pasauliui, idant Jo vardas būtų didis Izraelyje.

Mylimieji, pažinę šiuos Dievo malonės slėpinius, su džiaugsmu švęskime mūsų užgimimo ir pirmojo tautų pašaukimo dieną dėkodami gailestingajam Dievui, kuris, kaip sako Apaštalas, mus padarė tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. Nes, kaip pranašavo Izaijas, pagonių tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems mirties šešėlių šalyje užtekėjo šviesybė. Kreipdamasis į Viešpatį, jis ir taip kalbėjo: tu pašauksi tautą, kurios nepažinai, o tautos, kurios tavęs nepažino, bėgs pas tave.

Šią dieną Abraomas išvydo ir džiaugėsi, supratęs, jog jo tikėjimo sūnūs gaus jo palikuonies, Kristaus palaiminimą; jis patikėjo tapsiąs visų tautų tėvu, teikdamas Dievui garbę ir būdamas tikras, jog ką pažadėjo, įstengs ir įvykdyti.

Šią dieną Dovydas apgiedojo psalmėse, sakydamas: Visos tautos, kurias Tu sukūrei, ateis ir lenksis Tau, Viešpatie, ir šlovins tavo vardą; ir dar: Viešpats paskelbė savo išganymą, tautoms parodė savo teisumą.

Mes žinome tai įvykus, nes žvaigždė iš atokiausių kraštų sukvietė tris išminčius pamatyti ir pagarbinti dangaus ir žemės Karaliaus ir atvedė juos prie Kristaus. Ši žvaigždė vesdama mus ragina sekti jos pavyzdžiu, kad kiek įmanydami paklustume malonei, visus kviečiančiai prie Kristaus.

Stengdamiesi šitaip elgtis, mylimieji, privalote visi vienas kitam pagelbėti, kad Dievo karalystėje, į kurią patenkama dėl tvirto tikėjimo ir gerų darbų, spindėtumėte it šviesos vaikai: per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris su Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. Amen.

Himnas Tave, Dieve, garbinam

Tave, Dieve, garbinam, * tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave, amžinąjį Tėvą, * štai garbina visa žemė.
Tau visi angelai, * tau dangūs ir visos galybės,
tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu balsu gieda:
Šventas, šventas, šventas * Viešpats, Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė * tavo garbės ir didybės.
Tave apaštalų * choras garbingas,
tave pranašų * skaičius gausingas,
tave spindinčios * kankinių gretos šlovina.
Tave po visą pasaulį * šventoji Bažnyčia išpažįsta:
Tėvą * begalinės didybės,
Garbingą ir tikrą * vienatinį tavo Sūnų,
Dvasią Šventąją, * ramybės Davėją.

Garbės Karalius tu, Kristau. * Tu Tėvo Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, *
gimei iš Mergelės Marijos.
Tu, mirties galybę sutrynęs, *
tikintiesiems Dangaus karalystę atvėrei.
Tu sėdi Dievo dešinėje, * Tėvo garbėje.
Tikime, kad tu * mūsų teisti ateisi.
Todėl tave meldžiam savo žmonėms padėti, *
kuriuos brangiu krauju esi atpirkęs.
Pakvieski mus * į amžinąją garbę su šventaisiais.

* Išgelbėk, Viešpatie, savo žmones *
ir laimink savo tėvonystę!
Ir valdyki juos, * ir išaukštinki juos amžinybėj.
Kiekvieną dieną * mes garbinam tave.
Ir šlovinam tavo vardą per amžius *
ir per amžių amžius.
O Viešpatie, mus šiandieną * be nuodėmės išlaikyki.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Būk mums, Viešpatie, gailestingas, *
nes tu vienas esi mūsų viltis.
Tavim mes pasitikim, Viešpatie: *
nenusivilsim per amžius.

* Šią paskutinę himno dalį galima praleisti.

Rytmetinė

Himnas

Visi, kas Kristaus ieškote,
akis aukštybėn kelkite:
garbės beribės ženklą jums
tenai išvysti leista bus.

Žvaigždė ši, spindesiu, grožiu
pranokus saulės šviesulį,
skelbs: Dievas žemėn nužengė,
priėmęs kūną žemišką.

Štai persų žemių pusėje,
kur saulė rytą keliasi,
Karaliaus ženklą pastebi
išminčiai, šitaip tariasi:

„Koks didis čia valdovas bus,
kad jis žvaigždynus drebina,
danguj įsakinėdamas,
šviesas skliaute įžiebdamas?

Išvydom keistą šviesulį,
beribį, aukštą, amžiną,
anksčiau už dangų gimusį,
iki chaoso buvusį.

Tai jis valdovas bus tautų,
karalius žydų, kitados
žadėtas Abraomui jis
ir ainiams amžiais amžinais.“

Garbė tau, Jėzau, tebūnie,
žmonijai apsireiškusiam,
su Tėvu ir Dvasia Šventa
per amžius nesibaigiančius. Amen.

62 (63) psalmė (2–9)
Dievo trokštanti siela

Viešpaties ieško tie, kas paliko tamsos darbus.

² Dieve, tu esi mano Dievas, *
tavęs aš ieškau, –

ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė.

³Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *
leisk regėti tavo galybę ir garbę!

⁴Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę.

⁵Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.

⁶Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu.

⁷Atsimenu tave gulėdamas guoly, *
mąstau per kiaurą naktį,

⁸kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.

⁹Prie tavęs aš glaudžiuosi, *
tavo dešinė mane palaiko.

Giesmė Dan 3, 57–88. 56
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį

Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai (Apr 19, 5).

⁵⁷Šlovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

⁵⁸Šlovinkite Viešpatį, dangūs, *
⁵⁹šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai.

⁶⁰Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, †
esantys viršum dangaus skliauto, *
⁶¹šlovinkite Viešpatį, visos galybės.

⁶²Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, *
⁶³šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai.

⁶⁴Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, *
⁶⁵šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai.

⁶⁶Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
⁶⁷šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai.

⁶⁸Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, *
⁶⁹šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos.

⁷⁰Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, *
⁷¹šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos.

⁷²Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, *
⁷³šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys.

⁷⁴Tešlovina Viešpatį žemė, *
tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius.

⁷⁵Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, *
⁷⁶šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj.

⁷⁷Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, *
⁷⁸šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės.

⁷⁹Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, *
⁸⁰šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai.

⁸¹Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, *
⁸²šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos.

⁸³Šlovink Viešpatį, Izraeli, *
garbink ir didžiai aukštink jį per amžius.

⁸⁴Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
⁸⁵šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat.

⁸⁶Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, *
⁸⁷šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai.

⁸⁸Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarijau ir Mišaeli, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, *
garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius.

⁵⁶Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Šios giesmės pabaigoje nekalbama Garbė Dievui.

149 psalmė
Šventųjų džiūgavimas

Bažnyčios vaikai, naujosios tautos vaikai džiaugiasi savo karaliumi Kristumi (Hesichijus).

¹Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji.

²Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, *
sūnūs Ziono – savuoju Karalium.

³Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, †
teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, *
tegieda jam šlovinimo giesmę.

⁴Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, *
kukliuosius pergale puošia.

⁵Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, *
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.

⁶Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, *
o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko,

⁷kad tautų nedorėliams atmokėtų *
ir gentims teismą surengtų,

⁸jų karalius sukaustydami pančiais *
ir jų didžiūnus – grandinėm,

⁹vykdydami teismo sprendimą. *
Tai garbė Dievo tautai!

Maldavimai

Džiaugsmingai šlovinkime mūsų Gelbėtoją, kurį šiandien pagarbino išminčiai, ir kartokime:
Šviesa iš Šviesos, apšvieski šią dieną.

Kristau, apsireiškęs kūnu,
— pašventink mus Dievo žodžiu ir malda.
Kristau, nuteisintas Dvasioje,
— išlaisvink mus iš klaidos dvasios.
Kristau, pasirodęs angelams,
— leisk mums jau žemėje patirti dangaus džiaugsmą.
Kristau, paskelbtas pagonims,
— atverk žmonių širdis Šventosios Dvasios malonei.
Kristau, įtikėtas pasaulyje,
— atnaujink visų tikinčiųjų tikėjimą.
Kristau, paimtas į šlovę,
— įžiebk mumyse tavo karalystės troškimą.

Dieve, tu šiandien kelrode žvaigžde tautoms apreiškei savo vienatinį Sūnų; teikis mus, tave tikėjimu jau pažįstančius, nuvesti ten, kur regėsime visą tavo didybę. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Dieninė

46 (47) psalmė
Viešpats – visatos Karalius

Sėdi Dievo Tėvo dešinėje, ir jo viešpatavimui nebus galo.

² Plokite iš džiaugsmo, visos tautos! *
Džiaugsmo valiavimais šlovinkit Dievą!

³ Viešpats, Aukščiausiasis, pagarbų šiurpą kelia, *
jis didis visos žemės Karalius.

⁴ Tautas jis privertė paklusti, *
paklupdė gentis mums po kojų.

⁵ Paveldą mums jis išrinko, – *
pasididžiavimą savo tautos, kurią pamilo.

⁶ Dievas žengia, gaudžiant šūksniams džiaugsmingiems, *
Viešpats, lydimas ragų gaudimo.

⁷ Giedokite šlovinimo giesmes Dievui, *
giedokite šlovinimo giesmes!

Giedokite šlovinimo giesmes mūsų Karaliui, *
giedokite šlovinimo giesmes!

⁸ Juk Dievas – visos žemės Karalius, *
giedokite jam šlovinimo himną!

⁹ Dievas visoms tautoms viešpatauja, *
Dievas sėdi savo šventajame soste.

¹⁰ Su Abraomo Dievo tauta susirinko *
tautų kilmingieji.

Juk žemės skydai priklauso Dievui, *
jis – iškilus ir didingas.

85 (86) psalmė (1–10)

¹ Viešpatie, atsuk savo ausį ir mane išklausyki, *
nes esu vargšas ir beturtis.

² Apsaugok mano gyvastį, tau aš atsidavęs; *
gelbėk, Dieve, savo tarną, kuris tavimi pasikliauja.

³ Būk, Viešpatie, man gailestingas, *
visą dieną tavęs šaukiuosi.

⁴ Pralinksmink savo tarną, *
Viešpatie, tau meldžiuosi.

⁵ Juk tu, Viešpatie, atlaidus ir geras, *
pilnas ištikimos meilės visiems, kurie tavęs šaukias.

⁶ Viešpatie, mano maldos paklausyki, *
išgirsk maldavimą pasigailėti.

⁷ Širdgėlos dieną tavęs šaukiuosi, *
nes tu išklausai mano maldą.

⁸ Viešpatie, nėra tarp dievų tau prilygstančio nė vieno, *
nėra taip didingų darbų, kaip tavieji.

⁹ Visos tavo sukurtosios tautos, ateis ir tau, Viešpatie, lenksis, – *
jos šlovins tavąjį vardą.

¹⁰ Nes didis esi ir darai nuostabiausius darbus, – *
tu vienintelis Dievas.

97 (98) psalmė
Viešpats teisia ir nugali

Ši psalmė kalba apie pirmąjį Viešpaties atėjimą ir visų tautų tikėjimą (šv. Atanazas).

¹ Giedokite Viešpačiui naują giesmę, †
nes jis padarė nuostabių dalykų. *
Jo šventumo petys ir dešinioji pergales skina.

² Viešpats paskelbė išganymą savo, *
tautoms apreiškė savo teisumą.

³ Atsiminė savo gerumą *
ir ištikimybę namams Izraelio,

visi žemės pakraščiai išvydo *
išganingą mūsų Dievo veikimą.

⁴ Džiaugsmingai giedokite Viešpačiui, visos šalys, – *
džiugią šlovinimo giesmę užveskit!

⁵ Lyra ir giesme Viešpatį šlovinkit; *
pritarkit lyra skambiai savo giesmei.

⁶ Rago gaudesiu ir trimitais *
Karaliaus, Viešpaties, Artume džiugesį skleiskit.

⁷ Teūžia jūra ir visi jos gyviai, *
pasaulis ir visa, kas jame gyvena.

⁸ Delnais teploja upės; †
iš džiaugsmo drauge ir kalnai tegieda *
⁹ Viešpaties Artume, nes jis ateina, –

jisai ateina valdyti žemės. †
Teis jis teisingai pasaulį, *
valdys jo tautas – atsidavęs.

Priešpiečio malda

Vidudienio malda

Pavakario malda

II Vakarinė

109 (110) psalmė (1–5. 7)
Mesijas – Karalius ir Kunigas

Jis gi turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus (1 Kor 15, 25).

¹ Viešpaties žodis mano viešpačiui: †
„Sėskis mano dešinėje, *
kol tavo priešus patiesiu tau po kojom.“

² Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: *
„Valdyk tave apsupusius priešus!“

³ Buvai karališkai orus nuo pat gimimo, †
šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių, *
nuo aušros tavo jaunystės.

⁴ Viešpats prisiekė ir nesigaili: *
„Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“

⁵ Tavo dešinėj budi Viešpats, – *
sutriuškins jis karalius savo įniršio dieną.

⁷ Savo žygyje jisai gers iš upelio *
ir stiprybės įgis, kad nugalėtų.

111 (112) psalmė

¹ Laimingas, kas pagarbiai Viešpaties bijo, *
kas jo įsakymus nuoširdžiai vykdo.

² Jo palikuonys bus galingi, *
palaiminta karta tyraširdžių.

³ Jo namuose bus gerovė ir turtai, *
per amžius tvers jo teisumas.

⁴ Jis lyg šviesa, šviečianti tamsoje doriesiems, *
visados švelnus, teisus ir gailestingas.

⁵ Gera žmogui, kuris skolina dosniai, †
sąžiningai savo reikalus tvarko, – *
⁶ visada jis bus tvirtas.

Žmonės teisųjį minės per amžius, *
⁷ blogos žinios jo nebaugina, –

širdis jo tvirta, nes Viešpačiu vilias, †
⁸ patvari jo širdis, jis nieko nebijo; *
regės jis prapultį priešų.

⁹ Dosniai jis duoda beturčiams, †
neišsenkantis jo dosnumas. *
Gerbiamas jis bus ir didis.

¹⁰ Nedoras žmogus šnairuoja ir siunta, †
dantį galanda ir drąsos netenka. *
Nedorėlių užmačios niekais nueina.

Maldavimai

Džiaugsmingai šlovinkime Gelbėtoją, kurį šiandien pagarbino išminčiai, ir melskime:
Gelbėk savo tikinčiųjų sielas, Viešpatie.

Tautų Karaliau, tu išminčius pirmuosius pašaukei tavęs pagarbinti,
— suteik mums pagarbumo ir tarnystės dvasią.
Garbės Karaliau, kuris teisingai teisi savo tautą,
— suteik žmonėms ramybę ir taiką.
Amžinasis Karaliau, kuris esi per visas kartas,
— liek savo žodį į mūsų širdis, lyg lietaus lašus į žemę.
Teisingumo Karaliau, tu panorai išvaduoti gynėjo neturintį vargšą,
— būk gailestingas nelaimingiesiems ir prispaustiesiems.
Viešpatie, tavo vardas šlovingas per amžius,
— mūsų mirusiems broliams ir seserims atskleisk savo išganymo stebuklus.

Kitomis dienomis iki Kristaus Krikšto sekmadienio savosios dalys imamos iš toliau pateiktųjų (p. 513 ir toliau). Po Kristaus Krikšto sekmadienio prasideda eilinis laikas.

Kur Kristaus Apsireiškimo iškilmė švenčiama sekmadienį tarp sausio 2 ir 8 d., dienomis po iškilmės joms skirtos dalys imamos taip pat iš toliau pateiktųjų (p. 513 ir toliau). Jei sekmadienis pasitaiko sausio 7 ar 8 d., tuomet pirmadienį po jo švenčiama