Prieg. Aleliuja, Viešpaties Dvasia pripildė pasaulį.
Ateikite jo pagarbinti, aleliuja.

Himnas

Įstabi šviesa, meilinga
ugnimi dangaus liepsninga 
Kristaus mokinius užlies;

širdis, liežuvius gaivina,
širdimi kalbėt mokina, 
kalbą traukia iš širdies.

O ateik, šventa Guodėja, 
širdis švelninki atėjus, 
joks liežuvis tenelieja 
nuodo, kai esi arti.

Kūriniai nauji, laimingi,
garbinam tave širdingai, 
jau malonės išganingos, 
nebe rūsčio apglėbti.

Dovana tu ir Davėja,
gėrį širdyse pasėjus, 
leiski, širdžiai panorėjus, 
taip prabilt, kaip nekalbėjom, 
žodžiais tau skirtos šlovės.

Gelbėk nuo kalčių sunkumo,
duok apsčiai gailestingumo, 
vesk į tikrą tobulumą 
Kristaus suteikto naujumo, 
kur tikri džiaugsmai lydės. Amen.

1 prieg. Dvasia dvelkia, kur nori;
jos balsą girdi, bet nežinai,
iš kur ateina ir kurlink nueina, aleliuja.

103 (104) psalmė
Himnas Kūrėjui

Kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja (2 Kor 5, 17).

I

Apsigaubęs garbe ir didybe, *
² apsisiautęs šviesa lyg apsiaustu.

Iš debesų pasidarei sau vežimą, *
ant audros sparnų tu keliauji.

⁵ Ant tvirtų pamatų tu žemę įkūrei, *
ir taip ji laikysis per amžius.

⁷ Kai tu vandenims pagrūmojai, pasileido jie bėgti, *
traukėsi, pasigirdus tavo griaudžiančiam balsui, –

⁹ Tu ribą nubrėžei ir uždraudei peržengt, *
kad žemės ir vėl neužlietų.

¹¹ Geria jų vandenis girių žvėrys, *
laukiniai asilai ten troškulį malšina.

2 prieg. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, 
tarsi pūstų smarkus vėjas, aleliuja.

II

¹⁴ Tu želdini žolę galvijams ir augalus triūsiančiam žmogui, *
kad augintų sau maisto iš žemės –

¹⁶ Gausiai laistomi Viešpaties medžiai – *
Libano kedrai, jo paties pasodinti.

¹⁸ Aukštieji kalnai – ožkoms laukinėms, *
uolos – slėptuvė olų barsukams.

²⁰ Tu siunti tamsą, ir naktis ateina, – *
tada sujunda girių gyvūnai.

²² Saulei užtekėjus, jie pasitraukia *
miegoti į savo irštvas.

3 prieg. Atsiųsk savo Dvasią, ir visa bus sukurta,
ir atnaujinsi žemės veidą, aleliuja.

III

²⁵ Štai jūra, plati ir bekraštė, †
knibžda joje be skaičiaus – *
maži ir dideli gyvūnai.

²⁷ Visi iš tavęs jie laukia peno, *
kad duotumei, metui atėjus.

²⁹ Tau veidą paslėpus, ūmai sunerimsta, †
jei alsavimą atimi, jie miršta *
ir sugrįžta į dulkes.

³¹ Viešpaties garbė per amžius tebūna, *
Dievas savo kūriniais tesidžiaugia!

³³ Giedosiu Viešpačiui, kolei gyvensiu, *
visą amžių savo Dievą šlovinsiu giesme.

³⁵ Teišnyksta nusidėjėliai žemėj, †
tegul prapuola nedorieji. *
Garbink Viešpatį, mano siela!

K. Viešpaties Dvasia pripildo pasaulį,
A. Ir tas, kuris visa palaiko, žino, ką žmogus sako, aleliuja.

Pirmasis skaitinys

Iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams    8, 5–27

Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai

Broliai seserys! ⁵ Kurie gyvena pagal kūną, tie rūpinasi kūno reikalais, o kurie gyvena pagal Dvasią – Dvasios reikalais. ⁶ Kūno siekimai veda į mirtį, o Dvasios siekimai – į gyvenimą ir ramybę. ⁷ Kūno siekimai priešiški Dievui; jie nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti. ⁸ Kas gyvena kūniškai, negali patikti Dievui.

⁹ Jūs nesate kūniški, bet dvasiški, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo. ¹⁰ Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, marus dėl nuodėmės, bet Dvasia – gyva dėl teisumo. ¹¹ Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.

¹² Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. ¹³ Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei Dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite.

¹⁴ Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. ¹⁵ Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ ¹⁶ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. ¹⁷ O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.

¹⁸ Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. ¹⁹ Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. ²⁰ Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, ²¹ kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. ²² Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. ²³ Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime Dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo. ²⁴ Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? ²⁵ Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.

²⁶ O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. ²⁷ Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą.

Atliepas    Gal 3, 26; 4, 6; 2 Tim 1, 7

K. Kadangi jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje,
A. Dievas atsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“, aleliuja.
K. Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią.
A. Dievas atsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“, aleliuja.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo vyskupo Ireniejaus traktato Prieš erezijas
(Lib. 3, 17, 1–3: SCh 34, 302–306)

Šventosios Dvasios atsiuntimas

Viešpats, suteikdamas savo mokiniams galią atgimti Dieve, jiems kalbėjo: Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.

Jis per pranašus žadėjo laikų pabaigoje savo tarnams ir tarnaitėms išlieti šią Dvasią, kad anie galėtų pranašauti. Dėl to ji ir nužengė į žmogaus sūnumi tapusį Dievo Sūnų, su juo priprato gyventi žmonių giminėje, pasilikti žmonėse, buvoti Dievo kūriniuose, vykdydama juose Tėvo valią ir juos atnaujindama, senuosius žmones perkeisdama į naujuosius Kristuje.

Pasak Luko, ši Dvasia, Viešpačiui įžengus į dangų, per Sekmines nusileido ant jo mokinių, suteikdama galią visas tautas atvesti į gyvenimą ir joms atverti Naująjį Testamentą. Dėl to mokiniai visomis kalbomis sutartinai Dievui giedojo šlovės himną, mat Dvasia vėl suvienijo atsiskyrusias gentis ir Tėvui paaukojo visų tautų pirmienas.

Štai priežastis, kodėl Viešpats pažadėjo atsiųsti Globėją, turėjusį mus paruošti susitikimui su Dievu. Juk panašiai kaip iš sausų miltų be vandens neįmanoma suminkyti vientisos tešlos ir iškepti duonos, taip ir mes, daugelis, be dangiškojo vandens negalėjome tapti viena Kristuje Jėzuje. Ir kaip išdžiūvusi žemė negaudama drėgmės esti nederlinga, taip ir mes, būdami kaip sudžiūvęs medis, niekada nebūtume galėję vesti gyvenimo vaisių, jei nebūtų atsiųstas lietus iš aukštybių.

Taigi mūsų kūnai buvo suvienyti krikšto vandeniu, teikiančiu jiems negendamybę, o sielos buvo suvienytos Dvasia.

Dievo Dvasia nužengė ant Viešpaties, Dvasia išminties ir įžvalgos, Dvasia patarimo ir narsumo, Dvasia pažinimo ir maldingumo, Dvasia Dievo baimės, o Viešpats savo ruožtu ją suteikė Bažnyčiai, iš dangaus atsiųsdamas Globėją į visą žemę, į kurią, pasak Viešpaties, šėtonas krito kaip žaibas iš dangaus. Štai kodėl mums taip reikia Dievo rasos, idant nebūtume sudeginti ir netaptume nevaisingi, ir kur turime kaltintoją, ten turėtume ir Globėją. Nes Viešpats Šventajai Dvasiai patikėjo savo žmogų, pakliuvusį į plėšikų rankas; jo pasigailėjo, sutvarstė jo žaizdas ir davė du denarus su karaliaus atvaizdu, kad ir mes, per Dvasią gavę Tėvo ir Sūnaus atvaizdą su įrašu, gautume pelno iš mums patikėto denaro ir Viešpačiui jį grąžintume su kaupu.

Atliepas     Apd 2, 1–2

K. Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys
A. tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, aleliuja.
K. Mokiniams susirinkus vienoje vietoje, staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys
A. tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, aleliuja.

Himnas Tave, Dieve, garbinam 

* Šią paskutinę himno dalį galima praleisti.

Himnas

Palaimintus dangaus džiaugsmus
vėl metų ratas parneša,
Dvasia Guodėja dieną šią
sušvito Kristaus mokiniams.

Ugnies liežuvių švytinčių
pavidalu ji nužengė, 
jiems iškalbą suteikdama, 
meilės liepsna uždegdama.

Visom kalbom jie prakalba,
pagonių minios sudreba; 
ne jauno vyno paveikti 
byloja – Dvasios įkvėpti.

Šis slėpinys atsiveria
Velykų laiko dienomis, 
šventu palaimintu metu, 
mums atleidimą teikiančiu.

Švenčiausias Dieve, prieš tave
nuleidę galvas, meldžiame: 
Šventoji Dvasia, apdalyk 
visus dangaus dovanomis.

Malonę gausiai liedama
į širdis, jau pašventintas, 
atleiski nuodėmes visas, 
ramybę šiems laikams suteik.

Mums Dievą Tėvą leisk pažint,
jo Sūnų amžiną pamilt, 
tave, jų Dvasią, visada 
teišpažins širdies malda. Amen.

1 prieg. O kokia gera ir maloni, Viešpatie,
tavo Dvasia mumyse, aleliuja.

2 prieg. Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai
ir visa, kas jūroje plauko, aleliuja.

3 prieg. Apaštalai įvairiomis kalbomis skelbė
didžius Dievo darbus, aleliuja.

62 (63) psalmė (2–9)
Dievo trokštanti siela

Viešpaties ieško tie, kas paliko tamsos darbus.

ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė.

⁴  Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę.

⁶  Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu.

⁸  kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.

Giesmė Dan 3, 57–88. 56
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį

Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai (Apr 19, 5).

⁵⁸ Šlovinkite Viešpatį, dangūs, *
⁵⁹ šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai.

⁶² Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, *
⁶³ šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai.

⁶⁶ Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
⁶⁷ šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai.

⁷⁰ Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, *
⁷¹ šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos.

⁷⁴ Tešlovina Viešpatį žemė, *
tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius.

⁷⁷ Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, *
⁷⁸ šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės.

⁸¹ Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, *
⁸² šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos.

⁸⁴ Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
⁸⁵ šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat.

⁸⁸ Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarijau ir Mišaeli, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

⁵⁶ Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Šios giesmės pabaigoje nekalbama Garbė Dievui.

149 psalmė
 Šventųjų džiūgavimas

Bažnyčios vaikai, naujosios tautos vaikai džiaugiasi savo karaliumi Kristumi (Hesichijus).

² Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, *
sūnūs Ziono – savuoju Karalium.

⁴ Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, *
kukliuosius pergale puošia.

⁶ Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, *
o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko,

⁸ jų karalius sukaustydami pančiais *
ir jų didžiūnus – grandinėm,

Skaitinėlis    Apd 5, 30–32

Mūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino jį savo dešine kaip vadą ir išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė jo klausantiems.

Trumpasis atliepas

K./A. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios, * aleliuja, aleliuja.
K. Ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis.
A. Aleliuja, aleliuja.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios, aleliuja, aleliuja.

Zacharijo giesmės prieg.
Imkite Šventąją Dvasią.
Kam atleisite nuodėmes,
tiems jos bus atleistos, aleliuja.

Maldavimai

Viešpats Kristus per Šventąją Dvasią subūrė savo Bažnyčią. Tvirtai pasitikėdami maldaukime:
      Viešpatie, atnaujink žemės veidą.

Viešpatie Jėzau, ant kryžiaus tu išliejai gyvojo vandens sroves iš savo atverto šono,
— siųsk mums savo Dvasią, gyvybės teikėją.
Pašlovintas Dievo dešinėje, tu mokinius dosniai apdovanojai Tėvo dovana,
— siųsk savo Dvasią, kad ji atnaujintų pasaulį.
Per Šventąją Dvasią tu suteikei apaštalams galią atleisti nuodėmes,
— sunaikink pasaulyje nuodėmę.
Tu pažadėjai Šventąją Dvasią, kad mus visko išmokytų ir primintų viską, apie ką mums kalbėjai,
— siųsk Šventąją Dvasią, mūsų tikėjimo šviesą.
Tu pažadėjai atsiųsti tiesos Dvasią, kad ji apie tave liudytų,
— atsiųsk mums Dvasią, kad taptume ištikimais liudytojais.

Himnas

Trečioji kyla valanda,
kai kryžius Kristų iškelia; 
lai siela nebesiblaškys, 
į maldą tepanirs visa.

Kas Kristų priima širdim,
to sąmonė nepažeista; 
jis atsidavusia malda 
ir Dvasią Šventąją pelnys.

Štai ta diena, kuri nutrauks
kaltės senosios pragaištį; 
nuo šiol malonė Kristaus jau 
laimingą laiką pradeda.

Tebūna, Jėzau, tau garbė,
iš kapo prisikėlusiam,
su Tėvu ir Dvasia Šventa
per amžių amžius, visados. Amen.

Himnas

Ateikit nuolankiai, tarnai,
didingą vardą Viešpaties 
širdim ir lūpom šlovinkit, 
garbės giesmes giedodami.

Štai laikas prisiartino,
kai nuosprendžiu mirtingųjų 
neteisiai mirčiai pasmerktas 
Teisėjas amžių amžinas.

Jam meilę atiduodami,
pagarbią baimę skirdami, 
nuo priešo smūgių žiauriojo 
apsaugoti prašydami,

maldaukim Tėvą su Sūnum
ir Dvasią Šventąją, su jais 
Trejybėj vieną Viešpatį 
per amžių amžius, visados. Amen.

Himnas

Štai valanda nušvitusi
išsklaido kryžiaus sutemas, 
pasaulį traukia iš tamsos, 
grąžina šviesą giedriąją.

Štai valanda, kai žadina
iš kapo Jėzus kalinius, 
išliejęs Dvasią, veda juos 
į laisvę iš mirties juodos.

Mirties galybė paminta,
pasaulis naujas keliasi, 
nenyks per amžius dovana 
palaiminto gyvenimo.

Tebūna, Jėzau, tau garbė,
iš kapo prisikėlusiam, 
su Tėvu ir Dvasia Šventa 
per amžių amžius, visados. Amen.

Psalmė 117 (118)

      I

² Tegul Izraelis byloja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“

⁴ Tesako visi, kas pagarbiai Viešpaties bijo: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“ 

⁶ Su manimi Viešpats, ko man bijoti, *
ką gali žmonės man padaryti?

⁸ Geriau pas Viešpatį pagalbos ieškoti, *
negu žmonėmis pasikliauti.

II

¹¹ Jos apgulė mane, apsupdamos iš visų pusių, *
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!

¹³ Nuožmiai mane jos puolė, geidė nugalėti, *
bet Viešpats man padėjo.

¹⁵ Džiugi pergalės giesmė teisiųjų palapinėse aidi: *
„Viešpaties dešinė mums pergalę davė!

¹⁷ Nemirsiu aš, o gyvensiu *
ir skelbsiu Viešpaties darbus.

III

²⁰ Šie vartai pas Viešpatį veda, – *
pro juos teįžengia teisieji.

²² Akmuo, kurį statytojai atmetė, *
kertiniu akmeniu tapo.

²⁴ Viešpats šią dieną mums davė, – *
linksminkimės, džiugesį skleiskim.

²⁶ Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina! *
Laiminame jus iš Viešpaties Būsto.

²⁸ Tu mano Dievas, aš tau dėkosiu; *
tu mano Dievas, tave aš aukštinsiu.

Prieg. Šventoji Dvasia, einanti nuo sosto,
neregimai prasiskverbė į apaštalų širdis, aleliuja.

Skaitinėlis    1 Kor 12, 13

Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.

K. Šventoji Dvasia – Globėjas, aleliuja.
A. Išmokys jus visko, aleliuja.

Prieg. Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą ir nuolat kurstyk mumyse Šventosios Dvasios ugnį, aleliuja.

Skaitinėlis    Tit 3, 5a. 6–7

Dievas išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu. Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, kad, nuteisinti jo malone, taptume viltimi amžinojo gyvenimo paveldėtojais.

K. Šventoji Dvasia išmokys jus, aleliuja.
A. Visko, ką esu jums pasakęs, aleliuja.

Prieg. Jau nebe jūs kalbėsite,
o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse, aleliuja.

Skaitinėlis    2 Kor 1, 21–22

Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą.

K. Apaštalai įvairiomis kalbomis skelbė, aleliuja.
A. Didžius Dievo darbus, aleliuja.

Malda

Visagali Dieve, teužlieja mus tavo didybės spindesys, tesustiprina Krikštu atgimusiųjų širdis Šventosios Dvasios apšvietimas. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

Himnas

O Dvasia, Viešpatie, nuženk, 
savųjų sielose gyvenk, 
pripilk malonių iš dangaus 
krūtinę tikinčio žmogaus.

Šventos ramybės sklidina,
Aukščiausio Dievo dovana,
šaltinis meilės tu esi 
ir žygiams dvasią įkvepi.

Septyniomis dovanomis
sujungi Tėvą su mumis.
Sūnaus žadėta atėjai,
kalbų daugybe prabilai.

Galingai protą mūs apšviesk
ir širdis meile tu paliesk.
Kad nepalūžtų mūs valia,
ją stiprink amžina galia.

Tu blogį sielose naikink,
vienybę, taiką vis gaivink, 
vesk mus tvirtai tiesos keliu, 
padėk išvengt skaudžių klaidų.

Mums Dievą Tėvą leisk pažint,
jo Sūnų amžiną pamilt.
Dvasia tu meilės jų bendros, –
Tave tikėsim visados.

Mes Dievą Tėvą šlovinsim
ir Sūnų prisikėlusį,
ir Dvasiai Šventajai garbė
per amžių amžius vis skambės. Amen.

1 prieg. Viešpaties Dvasia pripildė pasaulį, aleliuja.

109 (110) psalmė (1–5. 7)
Mesijas – Karalius ir Kunigas

Jis gi turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus (1 Kor 15, 25).

² Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: *
„Valdyk tave apsupusius priešus!“

⁴ Viešpats prisiekė ir nesigaili: *
„Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“

⁷ Savo žygyje jisai gers iš upelio *
ir stiprybės įgis, kad nugalėtų.

2 prieg. Dieve, sutvirtink tai,
ką jau esi mumyse nuveikęs,
iš savo šventovės,
kuri yra Jeruzalėje, aleliuja.

113 A (114) psalmė
Izraelitų išvadavimas iš Egipto

² Judas tapo Dievo šventove, *
jo valda – Izraelis.

⁴ Kalnai kaip avinai šokinėjo, *
kalneliai – lyg kaimenės ėriukai.

⁶ Ko gi, kalnai, ko lyg avinai šokinėjat? *
Ir jūs, kalneliai, – kaip kaimenės ėriukai?

⁸ jis uolas vandens tvenkiniais paverčia, *
o titnagą – tekančiais šaltiniais.

3 prieg. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios
ir pradėjo kalbėti, aleliuja.

Šią giesmę giedant, Aleliuja giedamas taip, kaip parašyta. Kai giesmė recituojama, Aleliuja pakanka sakyti kiekvieno posmelio pradžioje ir pabaigoje.

Giesmė Apr 19, 1–2. 5–7
Avinėlio vestuvės

Aleliuja!
¹ Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui, *
(A. Aleliuja)
² nes jo nuosprendžiai tikri ir teisingi!
A. Aleliuja (aleliuja).

Aleliuja!
⁵ Visi jo tarnai, šlovinkit mūsų Dievą, *
(A. Aleliuja)
visi, kurie bijote jo: mažieji ir didieji!
A. Aleliuja (aleliuja).

Aleliuja!
⁶ Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. *
(A. Aleliuja)
⁷ Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę!
A. Aleliuja (aleliuja).

Aleliuja!
Nes prisiartino Avinėlio vestuvės, *
(A. Aleliuja)
ir jo nuotaka pasirengusi.
A. Aleliuja (aleliuja).

Skaitinėlis    Ef 4, 3–6

Uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.

Trumpasis atliepas

K./A. Viešpaties Dvasia pripildo pasaulį, * aleliuja, aleliuja.
K. Ir tas, kuris visa palaiko, žino, ką žmogus sako.
A. Aleliuja, aleliuja.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Viešpaties Dvasia pripildo pasaulį, aleliuja, aleliuja.

Marijos giesmės prieg.
Šiandien išsipildė Sekminių pažadas, aleliuja;
šiandien Šventoji Dvasia ugnies pavidalu
nusileido ant apaštalų ir suteikė jiems savo dovanų;
ji pasiuntė juos į visą pasaulį,
kad skelbtų Evangeliją ir liudytų Kristų:
kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, aleliuja.

Maldavimai

Dievas Tėvas per Kristų surinko savo Bažnyčią. Su džiaugsmu jo prašykime:
      Siųsk Bažnyčiai savo Šventąją Dvasią.

Visus krikščionis tu nori suvienyti vienu Dvasios krikštu,
— suteik tikintiesiems vieną širdį ir vieną dvasią.
Tu panorėjai savo Dvasia pripildyti visą žemę,
— padėk visiems žmonėms kurti teisingą ir taikingą pasaulį.
Viešpatie Dieve, visų Tėve, išsisklaidžiusius savo vaikus tu nori suburti į vieną tikėjimą,
— visą pasaulį apšviesk Šventosios Dvasios malone.
Per Šventąją Dvasią tu visa atnaujini,
— išgydyk ligonius, paguosk nuliūdusius ir visus išgelbėk.
Šventosios Dvasios galia tu savo Sūnų prikėlei iš numirusių,
— mūsų mirtingus kūnus atgaivink amžinajam gyvenimui.

Malda

Visagali amžinasis Dieve, Velykų paslaptį išskleidęs į penkiasdešimt dienų, savo dangiškomis dovanomis suvienyk įvairiausių tautų ir kalbų žmones išpažinti tavojo vardo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.