Prieg. Ateikite pagarbinti vienintelio tikrojo Dievo –
Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.

Aušrinė

Himnas

Tėvą Viešpatį, gimusįjį Žodį,
Dvasią Šventąją išpažįsta bendras
balsas tų, kuriuos rojaus sodas globia,
          amžiais žavingas.

Niekas nesupras, prakilni Trejybe,
tavo slėpinių, bet dangaus šventiesiems
amžiais leidi gert tavo veidą godžiai,
          džiaugsmą giedoti.

Gieda, kad laikai tu visatą didžią,
amžina šviesa tu rikiuoji viską,
Meilės liepsnomis gaivini ir šildai
          širdis savųjų.

Jungiamės širdy su dangaus esybėm
ir su chorais jų bendrą himną giedam,
laimę amžinai trokšdami pasiekti
          tavo ramybėj. Amen.

1 prieg.  Padėk mums, vieninteli visagali Dieve –
Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia.

8 psalmė
Kūrėjo didybė ir žmogaus vertingumas

Visa jam palenkė po kojų, o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva Bažnyčios (Ef 1, 22).

² Viešpatie, mūsų Dieve, †
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje! *
Savo didybe pripildei dangaus aukštybes.

³ Mažylių ir kūdikių lūpomis †
sukūrei sau šlovę varžovams sutramdyt, *
kad nutildytum maištautoją ir priešą.

⁴ Kai žvelgiu į tavąjį dangų, – tavo rankų darbą, – *
į žvaigždes ir mėnulį, kuriuos tu pritvirtinai, –

⁵ kas gi žmogus, kad tu jį atsimeni, *
kas tas mirtingasis, kad jisai tau rūpi?

⁶ Tu sukūrei jį nedaug už save menkesnį, *
apvainikavai garbe ir didybe.

⁷ Šeimininku savo kūrinių jį paskyrei, *
padėjai visa prie jo kojų:

⁸ avis ir jaučius – visus aliai vieno – *
ir laukinius žvėris,

⁹ padangių paukščius bei jūrų žuvį *
ir visa, kas vandenų gilybėse nardo.

¹⁰ Viešpatie, mano Dieve, *
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!

2 prieg.  O Švenčiausioji Trejybe!
Tėvas yra meilė, Sūnus – malonė,
Dvasia – bendrystė.

32 (33) psalmė

I

¹ Džiūgaukite Viešpatyje jūs, teisieji, – *
dera jį garbinti doriesiems.

² Lyra Viešpatį šlovinkit, *
skambinkit jam dešimtstyge arfa.

³ Giedokite jam naują giesmę, *
šmaikščiai lieskite stygas, džiaugsmingai valiuokit.

⁴ Juk tiesus mūsų Viešpaties žodis *
ir patikimas kiekvienas jo darbas.

⁵ Jis myli, kas teisu ir teisinga; *
ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė.

⁶ Viešpaties žodžiu sukurti yra dangūs, *
jo burnos alsavimu – visos jų galybės.

⁷ Jis sutelkė jūros vandenis tartum į maišą, *
į saugyklas jų gelmenis uždarė.

⁸ Tegul visa žemė Viešpaties bijo, *
tegerbia jį visi, kas pasauly gyvena.

⁹ Juk jis tarė, ir visata pasidarė, *
jis įsakė, ir visa atsirado.

¹⁰ Viešpats tautų užmačias vėjais paleidžia, *
jų sumanymus niekais paverčia.

¹¹ Viešpaties užmojis tveria per amžius, *
jo širdies godos eina iš kartos į kartą.

3 prieg.   O Švenčiausioji Trejybe!
Tiesakalbis yra Tėvas,
tiesa – Sūnus ir Šventoji Dvasia.

II

¹² Laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats, *
tauta, kurią jis paveldu sau išsirinko.

¹³ Viešpats žvelgia iš aukštybių, – *
jis mato visą žmoniją.

¹⁴ Iš savojo sosto, kur viešpatauja, *
stebi visus, gyvenančius žemėj –

¹⁵ tasai, kuris sukūrė jų širdis *
ir tiria visus jųjų darbus.

¹⁶ Ne pulkų dydis apsaugo karalių, *
galinga jėga neišgelbsti galiūno.

¹⁷ Tikintis pergalės, žirgu beviltiška kliautis, – *
nepadės nei eikliausi ristūnai.

¹⁸ Tai Viešpats globoja tuos, kurie pagarbiai jo bijo *
ir ištikima jo meile pasikliauja,

¹⁹ kad iš mirties nasrų jų gyvastį išplėštų *
ir bado metu išsaugotų gyvus.

²⁰ Viešpatyje mūsų viltys, – *
jis apsauga mums ir skydas.

²¹ Džiaugiasi juo mūsų širdys, *
jo šventuoju vardu pasikliovę.

²² Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, *
nes į tave nuolat mes žvelgiam.

K. Viešpaties žodžiu sukurti yra dangūs.
A. Jo burnos alsavimu – visos jų galybės.

Pirmasis skaitinys

Iš šventojo apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams   2, 1–16

Didžioji Dievo valios paslaptis

¹  Kai pas jus, broliai, lankiausi, aš atėjau skelbti jums Dievo liudijimo ne iškalbingais žodžiais ar išmintimi. ²  Net buvau pasiryžęs tarp jūsų nežinoti nieko kito, kaip tik Jėzų Kristų, ir tą nukryžiuotą. ³  Aš buvau pas jus silpnas, virpantis iš baimės. ⁴  Mano kalba ir mano skelbimas buvo ne įtikinantys išminties žodžiai, o Dvasios galybės parodymas, ⁵  kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe.

⁶  Tiesa, mes tobuliesiems skelbiame išmintį, tačiau tai ne šio pasaulio ir ne praeinančių šio pasaulio valdovų išmintis. ⁷  Mes skelbiame slėpiningą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas yra nuo amžių paskyręs mums išaukštinti. ⁸  Jos nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes jei būtų pažinę, nebūtų garbingiausiojo Viešpaties nukryžiavę. ⁹  Bet skelbiame, kaip parašyta:
Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo,
kas žmogui į mintį neatėjo,
tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli.

¹⁰  Dievas mums tai apreiškė per Dvasią, nes Dvasia visa pažįsta, net Dievo gelmes. ¹¹  Kas iš žmonių pažįsta žmogaus mintis, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip ir Dievo minčių nežino niekas, tik Dievo Dvasia. ¹²  O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume mums suteiktas Dievo dovanas. ¹³  Apie tai ir kalbame ne mokytais žmogiškosios išminties žodžiais, bet tais, kurių išmokė Dvasia, – dvasiniais žodžiais aiškindami dvasines tiesas. ¹⁴  Deja, juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste ir nepajėgia suprasti, kad tuos dalykus reikia vertinti dvasia. ¹⁵  Dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį. ¹⁶  Kas gi yra suvokęs Viešpaties mintį, kad galėtų jį pamokyti? O mes turime Kristaus išmonę.

Atliepas    Plg. Ef 1, 17. 18; 1 Kor 2, 12a

K. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbės Tėvas, tesuteikia mums išminties ir apreiškimo Dvasią, ir teapšviečia mūsų širdies akis.
A. Kad pažintumėme, kokia yra viltis, į kurią mes esame pašaukti, koks jo šventųjų garbingo paveldo turtas.
K. Mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią.
A. Kad pažintumėme, kokia yra viltis, į kurią mes esame pašaukti, koks jo šventųjų garbingo paveldo turtas.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo vyskupo Atanazo Laiškų
(Ep. 1 ad Serapionem, 28–30: PG 26, 594–595. 599)

Šviesa, spindesys ir malonė yra Trejybėje ir iš Trejybės

Tiktų patyrinėti senąją katalikiškosios Bažnyčios tradiciją, mokslą ir tikėjimą, būtent tą, kurį Viešpats perdavė, apaštalai skelbė, o tėvai išsaugojo. Ant jo yra pastatydinta Bažnyčia, ir jei kas nuo jo atsiskirtų, tas nieku gyvu nebegalėtų būti krikščionis ir juo vadintis.

Tad Trejybė yra šventa ir tobula, ji atpažįstama Tėve, Sūnuje ir Šventojoje Dvasioje; joje nėra nieko svetimo ar primaišyto iš išorės, ją sudaro ne kūrėjas ir kūrinys, tačiau ji visa yra kuriančioji ir veikiančioji galia; ji yra panaši į save ir esti nedalomos prigimties, jos veikimas vienintelis ir veiksmingas. Nes Tėvas visa kuria per Žodį Šventojoje Dvasioje, ir šitaip išsaugoma Trejybės vienybė. Tad Bažnyčioje yra skelbiamas vienas Dievas, kuris virš visų, per visus ir visuose. Virš visų kaip Tėvas, kaip pradžia ir šaltinis; per visus, būtent per Žodį; pagaliau visuose, Šventojoje Dvasioje.

Šventasis Paulius, Antrajame laiške korintiečiams rašydamas apie dvasines dovanas, vieną Dievą Tėvą apibūdino kaip visa ko pradžią: Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur.

Ką Šventoji Dvasia kiekvienam dovanoja, tai Tėvo yra suteikiama per Žodį. Nes viskas, kas priklauso Tėvui, priklauso ir Sūnui, todėl tai, kas Sūnaus duodama Šventojoje Dvasioje, yra tikros Tėvo dovanos. Panašiai, kai mumyse yra Šventoji Dvasia, mumyse taip pat yra ir Žodis, iš kurio gauname Dvasią, o Žodyje yra Tėvas. Šitaip išsipildo žodžiai: Aš ir Tėvas pas jį ateisime ir apsigyvensime. Juk kur yra šviesa, ten yra ir spindesys; o kur yra spindesys, ten taip pat yra jo veikimas ir švytinti malonė.

To Paulius moko Antrame laiške korintiečiams tokiais žodžiais: Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais. Mat Trejybės suteikiama malonė ir dovana yra duodama Tėvo per Sūnų Šventojoje Dvasioje. Nes kaip malonė yra duodama Tėvo per Sūnų, taip dovana mums gali būti perduodama vien tik per Šventąją Dvasią. Tapę jos dalininkais, mes įgyjame Tėvo meilę, Sūnaus malonę ir pačios Dvasios bendrystę.

Atliepas

K. Šlovinkime Tėvą ir Sūnų su Šventąja Dvasia.
A. Garbinkime ir aukštinkime jį per amžius.
K. Šlovinamas Dievas dangaus skliaute, aukštinamas ir garbinamas per amžius.
A. Garbinkime ir aukštinkime jį per amžius.

Himnas Tave, Dieve, garbinam 

Tave, Dieve, garbinam, * tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave, amžinąjį Tėvą, * štai garbina visa žemė.
Tau visi angelai, * tau dangūs ir visos galybės,
tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu balsu gieda:
Šventas, šventas, šventas * Viešpats, Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė * tavo garbės ir didybės.
Tave apaštalų * choras garbingas,
tave pranašų * skaičius gausingas,
tave spindinčios * kankinių gretos šlovina.
Tave po visą pasaulį * šventoji Bažnyčia išpažįsta:
Tėvą * begalinės didybės,
Garbingą ir tikrą * vienatinį tavo Sūnų,
Dvasią Šventąją, * ramybės Davėją.

Garbės Karalius tu, Kristau. * Tu Tėvo Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, *
gimei iš Mergelės Marijos.
Tu, mirties galybę sutrynęs, *
tikintiesiems Dangaus karalystę atvėrei.
Tu sėdi Dievo dešinėje, * Tėvo garbėje.
Tikime, kad tu * mūsų teisti ateisi.
Todėl tave meldžiam savo žmonėms padėti, *
kuriuos brangiu krauju esi atpirkęs.
Pakvieski mus * į amžinąją garbę su šventaisiais.

* Išgelbėk, Viešpatie, savo žmones *
ir laimink savo tėvonystę!
Ir valdyki juos, * ir išaukštinki juos amžinybėj.
Kiekvieną dieną * mes garbinam tave.
Ir šlovinam tavo vardą per amžius *
ir per amžių amžius.
O Viešpatie, mus šiandieną * be nuodėmės išlaikyki.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Būk mums, Viešpatie, gailestingas, *
nes tu vienas esi mūsų viltis.
Tavim mes pasitikim, Viešpatie: *
nenusivilsim per amžius.

* Šią paskutinę himno dalį galima praleisti.

Himnas

Soste iš dangaus žibanti Trejybe,
tau garbės giesmė teskambės per amžius,
Tu širdžių gelmes mums užlieji meilės
      karščio galybe.

Tėve, kurs visus gaivini, Kūrėjau,
leidęs panašiems būt į veidą tavo,
leiski neprarast dovanų tavųjų,
      nuolat tikėti.

Atspindy šviesos amžinos ir tyras
spindesy, Sūnau, mus pašaukęs broliais,
Vynmedi, tavy leiski mums, šakelėms,
      amžiais žaliuoti.

Meile ir ugnie, gailesti, galinga
ir švelnia šviesa kūriniją saugai,
Dvasia, atgaivink mums širdies slaptybes,
      sielą sušildyk.

O saldus Svety, o didi Trejybe,
amžiams junki mus meilės saitais, leiski
amžinai giedot tau giesmes, tavąja
      laime gėrėtis. Amen.

62 (63) psalmė (2–9)
Dievo trokštanti siela

Viešpaties ieško tie, kas paliko tamsos darbus.

²  Dieve, tu esi mano Dievas, *
tavęs aš ieškau, –

ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė.

³  Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *
leisk regėti tavo galybę ir garbę!

⁴  Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę.

⁵  Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.

⁶  Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu.

⁷  Atsimenu tave gulėdamas guoly, *
mąstau per kiaurą naktį,

⁸  kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.

⁹  Prie tavęs aš glaudžiuosi, *
tavo dešinė mane palaiko.
 

Giesmė Dan 3, 57–88. 56
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį

Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai (Apr 19, 5).

⁵⁷ Šlovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

⁵⁸ Šlovinkite Viešpatį, dangūs, *
⁵⁹ šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai.

⁶⁰ Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, †
esantys viršum dangaus skliauto, *
⁶¹ šlovinkite Viešpatį, visos galybės.

⁶² Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, *
⁶³ šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai.

⁶⁴ Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, *
⁶⁵ šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai.

⁶⁶ Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
⁶⁷ šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai.

⁶⁸ Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, *
⁶⁹ šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos.

⁷⁰ Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, *
⁷¹ šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos.

⁷² Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, *
⁷³ šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys.

⁷⁴ Tešlovina Viešpatį žemė, *
tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius.

⁷⁵ Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, *
⁷⁶ šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj.

⁷⁷ Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, *
⁷⁸ šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės.

⁷⁹ Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, *
⁸⁰ šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai.

⁸¹ Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, *
⁸² šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos.

⁸³ Šlovink Viešpatį, Izraeli, *
garbink ir didžiai aukštink jį per amžius.

⁸⁴ Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
⁸⁵ šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat.

⁸⁶ Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, *
⁸⁷ šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai.

⁸⁸ Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarijau ir Mišaeli, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, *
garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius.

⁵⁶ Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Šios giesmės pabaigoje nekalbama Garbė Dievui.

149 psalmė
 Šventųjų džiūgavimas

Bažnyčios vaikai, naujosios tautos vaikai džiaugiasi savo karaliumi Kristumi (Hesichijus).

¹ Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji.

² Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, *
sūnūs Ziono – savuoju Karalium.

³ Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, †
teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, *
tegieda jam šlovinimo giesmę.

⁴ Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, *
kukliuosius pergale puošia.

⁵ Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, *
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.

⁶ Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, *
o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko,

⁷ kad tautų nedorėliams atmokėtų *
ir gentims teismą surengtų,

⁸ jų karalius sukaustydami pančiais *
ir jų didžiūnus – grandinėm,

⁹ vykdydami teismo sprendimą. *
Tai garbė Dievo tautai!
 

1 prieg.  Tau garbė ir galybė, tau šlovė ir valdžia,
tau gyrius ir džiaugsmo šūksniai per amžius,
o Švenčiausioji Trejybe.

2 prieg.  Visi tavo kūriniai
tave šlovina, aukština ir garbina,
o Švenčiausioji Trejybe.

3 prieg.  Iš jo visa kilo,
per jį ir jame visa laikosi:
jam garbė per amžius.

Skaitinėlis   1 Kor 12, 4–6

Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur.

Trumpasis atliepas

K./A. Tau garbė ir šlovė, * Švenčiausioji Trejybe.
K. Tau padėkos giesmė teskamba per amžius.
A. Švenčiausioji Trejybe.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Tau garbė ir šlovė, Švenčiausioji Trejybe.

Zacharijo giesmės prieg.
Garbė šventajai ir nedalomajai Trejybei,
pasaulio Kūrėjui ir Valdovui,
dabar ir visados, ir per amžių amžius.

Maldavimai

Džiūgaudami garbinkime ir šlovinkime Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią:
      Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.

Šventasis Tėve, mes nežinome, ko turėtume deramai melsti, tad suteik mums Šventąją Dvasią,
—  tegu ji ateina pagalbon mūsų silpnumui ir mus tegu užtaria.
Dievo Sūnau, tu meldei Tėvą atsiųsti Bažnyčiai Dvasią Globėją,
—  tegu Tiesos Dvasia visada su mumis pasilieka.
Ateik, Šventoji Dvasia, ir suteik mums savo vaisių: meilės, džiaugsmo, taikos, kantrybės, malonumo, gerumo,
—  pakantumo, romumo, tikėjimo, susivaldymo, santūrumo, skaistumo.
Visagali Tėve, tu atsiuntei į mūsų širdis Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“,
—  tos Dvasios vedami tebūsime tavo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai.
Kristau, tu atsiuntei iš Tėvo kylančią Dvasią Globėją, kad liudytų tave,
—  padėk ir mums tave liudyti žmonių akivaizdoje.

Malda

 Dieve Tėve, atsiųsdamas į pasaulį savo Sūnų – Tiesos Žodį – ir Šventumo Dvasią, tu atskleidei žmonėms giliausius savo būties slėpinius. Leisk mums, šventojo tikėjimo išpažinėjams, suvokti amžinosios Trejybės garbę ir lenktis jos didingajai vienybei. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

117 (118) psalmė
Sveikinimo ir džiugesio himnas

Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu (Apd 4, 11).

I

¹ Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji jo meilė!

² Tegul Izraelis byloja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“

³ Aarono namai tekartoja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“

⁴ Tesako visi, kas pagarbiai Viešpaties bijo: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“

⁵ Bėdų prispaustas Viešpaties šaukiausi, – *
Viešpats išklausė ir mane išvadavo.

⁶ Su manimi Viešpats, ko man bijoti, *
ką gali žmonės man padaryti?

⁷ Su manimi Viešpats, pasirengęs padėti, – *
matysiu savo priešus nugalėtus.

⁸ Geriau pas Viešpatį pagalbos ieškoti, *
negu žmonėmis pasikliauti.

⁹ Geriau pas Viešpatį užuovėjos ieškoti, *
negu pasitikėti didžiūnais.

II

¹⁰ Priešiškos tautos mane apipuolė; *
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!

¹¹ Jos apgulė mane, apsupdamos iš visų pusių, *
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!

¹² Apspito mane tarytum bitės, †
suliepsnojo lyg ugnis erškėtyne, *
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau.

¹³ Nuožmiai mane jos puolė, geidė nugalėti, *
bet Viešpats man padėjo.

¹⁴ Viešpats – mano drąsa ir galybė, *
jis mane išvadavo.

¹⁵ Džiugi pergalės giesmė teisiųjų palapinėse aidi: *
„Viešpaties dešinė mums pergalę davė!

¹⁶ Išaukštinta Viešpaties dešinioji! *
Viešpaties dešinė mums pergalę davė!“

¹⁷ Nemirsiu aš, o gyvensiu *
ir skelbsiu Viešpaties darbus.

¹⁸ Nors Viešpats skaudžiai mane plakė, *
bet mirčiai neleido pagrobti.

III

¹⁹ Teisumo vartus man atverkit, *
įeisiu ir Viešpačiui padėkosiu.

²⁰ Šie vartai pas Viešpatį veda, – *
pro juos teįžengia teisieji.

²¹ Dėkoju tau, kad išklausei mano maldą *
ir tapai išganymu mano.

² Akmuo, kurį statytojai atmetė, *
kertiniu akmeniu tapo.

²³ Taip Viešpaties yra padaryta, – *
mums tai reginys nuostabiausias!

²⁴ Viešpats šią dieną mums davė, – *
linksminkimės, džiugesį skleiskim.

²⁵ O Viešpatie, meldžiame, mus išgelbėk! *
O Viešpatie, prašome, suteik mums palaimą!

²⁶ Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina! *
Laiminame jus iš Viešpaties Būsto.

²⁷ Viešpats yra Dievas, – tai jis mums nušvito. †
Su vešliomis šakomis rankose iškilmę pradėkit, *
procesijoj eidami iki pat aukuro.

²⁸ Tu mano Dievas, aš tau dėkosiu; *
tu mano Dievas, tave aš aukštinsiu.

²⁹ Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji jo meilė.

Himnas

Šventoji Dvasia amžina,
su Tėvu ir Sūnum viena,
į širdis teikis nusileist
ir atgaivą jose paskleist.

Kalba, jausmai, galia minties
te išpažinimu aidės,
te meilės liepsnos įsižiebs
ir artimą karščiu palies.

Leisk Tėvą per tave pažint,
jo Sūnų tikrąjį pamilt,
tave, jų Dvasią, visada
teišpažins širdies malda. Amen.

Prieg.  Švenčiausioji Trejybe, šaukiamės tavęs,
šloviname tave, garbiname tave.

Skaitinėlis    2 Kor 1, 21–22

Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą.

K.   Pro vartus dėkodami ženkit.
A.   Garbinkit Dievą – Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią.

Himnas

Galingas Dieve, Viešpatie,
laikų kaitas paskirstantis,
rytus aušra nutvieskiantis,
ugnies kaitra – vidudienį,

gesink nesantaikos liepsnas,
kaltybių įkarštį vėsink,
sustiprink kūnus sveikata,
išliek ramybę širdyse.

Geriausias Tėve, mus lydėk,
drauge su viengimiu Sūnum
tu viešpatauji ir Dvasia
Guodėja amžiais amžinais. Amen.

Prieg.  Švenčiausioji Trejybe, tu mūsų viltis,
tu mūsų išgelbėjimas ir garbė.

Skaitinėlis    Plg. Gal 4, 4. 5–6

Dievas atsiuntė savo Sūnų, kad mes įgytume įvaikystę. O kadangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“

K. O palaimintoji, šlovingoji ir garbingoji Trejybe!
A. Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia.