Prieg. Dievo tauta ir jo kaimenės avys,
ateikite jo pagarbinti, aleliuja.

Himnas

Būk sveika, o diena garbingoji,
mums per Kristų tapus laimingoji,
viltį nešanti ir džiaugsmingoji,
  pirmutine.

Te šviesa mums šviečia tamsybėse,
Kristus ją iš pragaro išplėšė,
su dangum jis santarvę atnešė
  galutinę.

Amžinojo Karaliaus ištarme
nuodėmėj mes buvom įkalinti,
kad dangaus malonė išgelbėtų
  mus, varguolius.

Visagalis ir gailestingasis
Dievas rūstį gailestin perkeitė,
kai pasaulis visas į pragarmę
  lėkė šuoliais.

Giminės žmonių Išvaduotojas
prisikėlė laisvas iš pragarų,
į aukštybę nešdamas ant pečių,
  avį saugo.

Jau pasauly radosi santarvė,
angelai ir žmonės visi drauge
Dievui gieda, ir jo garbės pulkų
  gretos auga.

Amžinos tėvynės harmoniją
tepapildys Bažnyčia motina,
„Aleliuja“ tegu paskleis plačiai
  džiaugsmą brangų.

Viešpatystė mirties pasibaigė,
tegu žemėj ramybė stojasi,
linksmos giesmės te amžinai skardens
  aukštą dangų. Amen.

1 prieg. Viešpatie, mano Dieve,
tu apsigaubęs garbe ir didybe,
apsisiautęs šviesa lyg apsiaustu, aleliuja.

103 (104) psalmė
Himnas Kūrėjui

Kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja (2 Kor 5, 17).

I

1 Šlovink Viešpatį, mano siela! *
Viešpatie, mano Dieve, esi be galo didis!

Apsigaubęs garbe ir didybe, *
2 apsisiautęs šviesa lyg apsiaustu.

Tu ištempei dangų tarsi palapinės dangą, *
3 savo buveinės sijas viršum vandenų iškėlei.

Iš debesų pasidarei sau vežimą, *
ant audros sparnų tu keliauji.

4 Tavo pasiuntiniai – lakūs vėjai, *
tau tarnauja žaibuojančios liepsnos.

5 Ant tvirtų pamatų tu žemę įkūrei, *
ir taip ji laikysis per amžius.

6 Vandenynu tartum drabužiu ją apklojai; *
viršum kalnagūbrių vandenys tyvuliavo.

7 Kai tu vandenims pagrūmojai, pasileido jie bėgti, *
traukėsi, pasigirdus tavo griaudžiančiam balsui, –

8 kalnams iškylant, o slėniams įdumbant, *
į vietą, kurią jiems paskyrei.

9 Tu ribą nubrėžei ir uždraudei peržengt, *
kad žemės ir vėl neužlietų.

10 Liepi tu šaltiniams slėniuose sruventi, *
o tarp kalvų tekėti upėms.

11 Geria jų vandenis girių žvėrys, *
laukiniai asilai ten troškulį malšina.

12 Pakrantėse krauna lizdus padangių paukščiai *
ir čiulba medžių lapijoj.

2 prieg. Viešpats augina maistą iš žemės
ir vyną, linksminantį žmogaus širdį, aleliuja.

II

13 Tu laistai kalnus iš savo aukštos buveinės; *
tavo palaimos pripildyta žemė.

14 Tu želdini žolę galvijams ir augalus triūsiančiam žmogui, *
kad augintų sau maisto iš žemės –

15 vyno, linksminančio žmogaus širdį, †
alyvmedžių aliejaus, nuo kurio švyti veidas, *
ir duonos – ji stiprina gyvybę.

16 Gausiai laistomi Viešpaties medžiai – *
Libano kedrai, jo paties pasodinti.

17 Gūžtas juose susisuka paukščiai; *
gandras viršūnėje kraunasi lizdą.

18 Aukštieji kalnai – ožkoms laukinėms, *
uolos – slėptuvė olų barsukams.

19 Tu sukūrei mėnulį mėnesiams žymėti; *
saulė žino, kada nusileisti.

20 Tu siunti tamsą, ir naktis ateina, – *
tada sujunda girių gyvūnai.

21 Liūtukai riaumoja, grobio išalkę, *
prašo sau peno iš Dievo.

22 Saulei užtekėjus, jie pasitraukia *
miegoti į savo irštvas.

23 Žmogus išeina prie savo darbo *
ir iki vakaro triūsia.

3 prieg. Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs,
ir matė, kad buvo labai gera, aleliuja.

III

24 Viešpatie, kokia tavo kūrinių įvairovė! †
Kaip išmintingai visus juos sukūrei! *
Tavo kūrinių pripildyta žemė.

25 Štai jūra, plati ir bekraštė, †
knibžda joje be skaičiaus – *
maži ir dideli gyvūnai.

26 Laivai čia praplaukia *
ir žaidžia tavo sukurtas Leviatanas.

27 Visi iš tavęs jie laukia peno, *
kad duotumei, metui atėjus.

28 Tu duodi jiems, o jie viską ima, *
kai ištiesi ranką – jie sotūs gėrybėm.

29 Tau veidą paslėpus, ūmai sunerimsta, †
jei alsavimą atimi, jie miršta *
ir sugrįžta į dulkes.

30 Kai atsiunti savo dvasią, jie vėl atgyja, – *
taip tu atnaujini žemės veidą.

31 Viešpaties garbė per amžius tebūna, *
Dievas savo kūriniais tesidžiaugia!

32 Jam pažvelgus į žemę, ji dreba; *
kalnus palietus, jie smilksta.

33 Giedosiu Viešpačiui, kolei gyvensiu, *
visą amžių savo Dievą šlovinsiu giesme.

34 O, kad patiktų jam mano maldos, *
juk Viešpačiu aš džiaugiuosi.

35 Teišnyksta nusidėjėliai žemėj, †
tegul prapuola nedorieji. *
Garbink Viešpatį, mano siela!

K.  Palaimintos jūsų akys, nes mato.
A. Ir jūsų ausys, nes girdi.

Himnas

Sklaidosi naktis ir šešėliai traukias,
jau aušros gaisai žaižaruoja, švyti,
iš visų jėgų visagalį melskim
Dievą aukštybių:

tepasigailės, išsklaidys neramų
sielvartą, tegu išganys meilingai,
telydės Dangaus karalystės rūman
tėviška meile.

Visa šitai mums tesuteikia Tėvas,
viengimis Sūnus ir Dvasia Šventoji,
teskambės šlovė per pasaulį visą
Dievui – Trejybei. Amen.

1 prieg. Garbė tam, kuris ateina
Viešpaties vardu, aleliuja.

117 (118) psalmė  
Sveikinimo ir džiugesio himnas

Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu (Apd 4, 11).

1 Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji jo meilė!

2 Tegul Izraelis byloja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“

3 Aarono namai tekartoja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“

4 Tesako visi, kas pagarbiai Viešpaties bijo: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“

5 Bėdų prispaustas Viešpaties šaukiausi, – *
Viešpats išklausė ir mane išvadavo.

6 Su manimi Viešpats, ko man bijoti, *
ką gali žmonės man padaryti?

7 Su manimi Viešpats, pasirengęs padėti, – *
matysiu savo priešus nugalėtus.

8 Geriau pas Viešpatį pagalbos ieškoti, *
negu žmonėmis pasikliauti.

9 Geriau pas Viešpatį užuovėjos ieškoti, *
negu pasitikėti didžiūnais.

10 Priešiškos tautos mane apipuolė; *
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!

11 Jos apgulė mane, apsupdamos iš visų pusių, *
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!

12 Apspito mane tarytum bitės, †
suliepsnojo lyg ugnis erškėtyne, *
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau.

Nuožmiai mane jos puolė, geidė nugalėti, *
bet Viešpats man padėjo.

14 Viešpats – mano drąsa ir galybė, *
jis mane išvadavo.

15 Džiugi pergalės giesmė teisiųjų palapinėse aidi: *
„Viešpaties dešinė mums pergalę davė!

16 Išaukštinta Viešpaties dešinioji! *
Viešpaties dešinė mums pergalę davė!“

17 Nemirsiu aš, o gyvensiu *
ir skelbsiu Viešpaties darbus.

18 Nors Viešpats skaudžiai mane plakė, *
bet mirčiai neleido pagrobti.

19 Teisumo vartus man atverkit, *
įeisiu ir Viešpačiui padėkosiu.

20 Šie vartai pas Viešpatį veda, – *
pro juos teįžengia teisieji.

21 Dėkoju tau, kad išklausei mano maldą *
ir tapai išganymu mano.

22 Akmuo, kurį statytojai atmetė, *
kertiniu akmeniu tapo.

23 Taip Viešpaties yra padaryta, – *
mums tai reginys nuostabiausias!

24 Viešpats šią dieną mums davė, – *
linksminkimės, džiugesį skleiskim.

25 O Viešpatie, meldžiame, mus išgelbėk! *
O Viešpatie, prašome, suteik mums palaimą!

26 Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina! *
Laiminame jus iš Viešpaties Būsto.

27 Viešpats yra Dievas, – tai jis mums nušvito. †
Su vešliomis šakomis rankose iškilmę pradėkit, *
procesijoj eidami iki pat aukuro.

28 Tu mano Dievas, aš tau dėkosiu; *
tu mano Dievas, tave aš aukštinsiu.

29 Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji jo meilė.

2 prieg. Naują giesmę giedokime savo Dievui, aleliuja.

Giesmė Dan 3, 52–57
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį

Kūrėjui... šlovė per amžius (Rom 1, 25).

52 Pašlovintas esi, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

Šlovinamas tavo garbingas, šventas vardas, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

53 Šlovinamas esi savo šventoje garbės Šventykloj, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

54 Šlovinamas esi savo karalystės soste, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

55 Šlovinamas esi, kuris žvilgsniu gelmes matuoji †
nuo savo sosto virš kerubų, *
didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.

56 Šlovinamas esi dangaus skliauto aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius.

57 Šlovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

3 prieg. Šlovinkite Viešpaties begalinę didybę, aleliuja.

150 psalmė  
Šlovinkite Viešpatį!

Giedokite dvasia, giedokite protu, tai yra šlovinkite Dievą ir savo siela, ir kūnu (Hesichijus).

1 Šlovinkite Viešpatį jo šventovėj, *
šlovinkite jį dangaus skliauto galybėj!

2 Šlovinkite jį už darbus didingus, *
šlovinkite jo begalinę didybę!

3 Šlovinkite jį gaudesiu rago, *
šlovinkite jį lyra ir arfa!

4 Šlovinkite jį būgnelio žvangučiais ir šokiais, *
šlovinkite jį stygomis ir trimitais!

5 Šlovinkite jį skambiaisiais cimbolais, †
šlovinkite jį žvangančiais cimbolais! *
6 Visi, kas gyvas, tešlovina Viešpatį!

Skaitinėlis    Ez 36, 25–27

 Nuplausiu jus tyru vandeniu, bus nuvalyti visi jūsų nešvarumai, – visi jūsų stabai bus pašalinti. Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte.

Trumpasis atliepas

K./A.  Dėkojame tau, Dieve, * šaukdamiesi tavojo vardo.
K.  Apsakydami tavo nuostabiuosius darbus.
A.  Šaukdamiesi tavojo vardo.
K.  Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A.  Dėkojame tau, Dieve, šaukdamiesi tavojo vardo.

Maldavimai

Dėkokime mūsų Gelbėtojui, nes jis atėjo į šį pasaulį, kad būtų Dievas su mumis. Šaukimės jo:
  Kristau, garbės Karaliau, būk mūsų šviesa ir mūsų džiaugsmas.

Viešpatie Jėzau Kristau, Šviesa, ateinanti iš aukštybių, prisikėlimo Pirmavaizdi,
— leisk mums tavimi sekti, kad netūnotume mirties šešėlyje, bet vaikščiotume gyvenimo šviesoje.
Parodyk mums savo gerumą, išlietą kūrinijoje,
— kad visur įžvelgtume tavo šlovę.
Viešpatie, neleisk šiandien blogiui mūsų nugalėti,
— bet padėk blogį nugalėti gėriu.
Tave, pakrikštytą Jordane, patepė Šventoji Dvasia,
— leisk, kad mus šiandien vestų tavo Šventosios Dvasios malonė.

1 prieg. Žaliose lankose Viešpats mane paguldo, aleliuja.

22 (23) psalmė
Gerasis Ganytojas

Avinėlis... juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių (Apr 7, 17).

1 Viešpats – Ganytojas mano: *
man nieko nestinga.

2 Žaliose lankose mane paguldo, *
prie ramių tvenkinių mane gano.

3 Jis atgaivina mano gyvybę, †
teisumo takais mane veda, *
kaip ir dera jo vardui.

4 Net eidamas slėniu tamsiausiu, †
aš nebijosiu jokio pavojaus, *
nes tu su manimi nuolat būsi.

Tu – Ganytojas, tavo lazda ir vėzdas – *
jie mane gina.

5 Tu padengi man stalą *
mano priešų matomoj vietoj,

dosniai patepi man galvą aliejais, *
pripili sklidiną taurę!

6 Tavo gerumas ir ištikimoji meilė †
lydės kiekvieną mano gyvenimo dieną. *
Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu.

2 prieg. Izraelis garbina Viešpaties vardą, aleliuja.

75 (76) psalmė
Padėka už pergalę

Pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse (Mt 24, 30).

I

2 Judo žmonės pažįsta Dievą, *
Izraelis garbina jo vardą.

3 Saleme jo palapinė pastatyta, *
jis gyvena ant Ziono kalno.

4 Ten jis sulaužė lankų strėles ugningas, *
skydus ir kalavijus – visą kario ginkluotę.

5 Koks žėrintis esi tu, Dieve! †
Koks didingas, grįžtantis iš kalnynų, *
kur nugalėjai savo priešus.

6 Narsūs jų kariai ten viską prarado, †
nūnai jie miega mirties viešpatijoj, – *
bejėgės buvo visų galiūnų rankos.

7 Tau pagrasinus, Jokūbo Dieve, *
negyvi krito raiteliai ir jų ristūnai.

3 prieg. Žemė nutirpo iš baimės ir tylėjo,
kai Dievas pakilo teisti, aleliuja.

II

8 Tu keli pagarbų šiurpą! *
Tau įširdus, kas gali prieš tave atsilaikyti?

9 Iš dangaus tarei savo nuosprendį; *
žemė nutirpo iš baimės ir tylėjo,

10 kai Dievas pakilo teisti, *
gelbėti visų žemės nuolankiųjų.

11 Tave ims šlovinti ir nuožmiausi žmonės, *
kai apsijuosi pykčio likučiais.

12 Darykite įžadus ir juos tesėkit *
Viešpačiui, savo Dievui!

Visi, kas aplinkui esate, neškite duoklę *
jam, keliančiam pagarbų šiurpą.

13 Jis sutramdo didžiūnų išdidumą, *
pagarbią baimę įkvepia žemės karaliams.

Skaitinėlis     Rom 5, 1–2. 5

Nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi. O viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.

K.  Giedosiu, Viešpatie, amžinai apie tavo gerumo malones.
A.  Tavo ištikimybę kartų kartoms apsakys mano lūpos.

Skaitinėlis     Rom 8, 26

 Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais.

K. Mano šauksmas, Viešpatie, tave tepasiekia.
A. Duok man įžvalgos, pažadą ištesėki.

Skaitinėlis    2 Kor 1, 21–22

 Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą.

K.  Viešpats – mano šviesa ir pagalba.
A.  Viešpats – mano gyvenimo tvirtovė.

Himnas

Trejybe, šviesa tikinčių,
vienybe, amžius tverianti,
liepsningai saulei traukiantis,
viena tu širdis apšvieti.

Ryte tau garbę giedame,
tau liaupsę siunčiam vakarą,
per amžių amžius teskambės
giesmė tau mūsų nuolanki.

Mes meldžiam Kristų Viešpatį
ir Tėvą su Dvasia šventa:
Trejybe galingiausioji,
globok tave maldaujančius. Amen.

1 prieg. Kunigas amžiams Viešpats Kristus,
kaip Melchizedekas, aleliuja.

109 (110) psalmė (1–5. 7)
Mesijas – Karalius ir Kunigas

Jis gi turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus (1 Kor 15, 25).

1 Viešpaties žodis mano viešpačiui: †
„Sėskis mano dešinėje, *
kol tavo priešus patiesiu tau po kojom.“

2 Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Ziono: *
„Valdyk tave apsupusius priešus!“

3 Buvai karališkai orus nuo pat gimimo, †
šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių, *
nuo aušros tavo jaunystės.

4 Viešpats prisiekė ir nesigaili: *
„Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“

5 Tavo dešinėj budi Viešpats, – *
sutriuškins jis karalius savo įniršio dieną.

7 Savo žygyje jisai gers iš upelio *
ir stiprybės įgis, kad nugalėtų.

2 prieg. Mūsų Dievas danguje buvoja;
jis daro visa, kas jam patinka, aleliuja.

113 B (115) psalmė
Tikrojo Dievo didybė

Nuo stabų atsivertėte prie Dievo, trokšdami tarnauti gyvajam, tikrajam Dievui (1 Tes 1, 9).

1 Ne mums, Viešpatie, ne mums, †
o savo vardui garbę atiduoki *
dėl savojo gerumo ir ištikimybės.

2 Kodėl tautos drįsta burnoti: *
„Kurgi yra tas jų Dievas?“

3 Mūsų Dievas danguje buvoja; *
jis daro visa, kas jam patinka.

4 O jų stabai – iš sidabro ir aukso, *
žmonių rankomis jie padaryti.

5 Burnas turi, bet neprabyla, *
turi akis, bet nemato,

6 ausis jie turi, bet negirdi, *
turi nosis, bet neužuodžia.

7 Rankas turi, o lytėti negali, *
turi kojas, bet nevaikšto.

8 Panašūs bus ir tie, kas juos daro *
ir kas anais pasikliauja.

9 O Izraelio namai Viešpačiu vilias, – *
jis jų pagalba ir skydas.

10 Aarono namai Viešpačiu vilias, – *
jis jų pagalba ir skydas.

11 Kas pagarbiai Viešpaties bijo, †
Viešpačiu kas pasikliauja, – *
tam jis pagalba ir skydas.

12 Viešpats atmena mus, jis palaimins: †
palaimins namus Izraelio, *
palaimins namus Aarono,

13 pagarbiai Viešpaties bijančius palaimins – *
prastuolį ir didžiūną.

14 Tepagausina jus Viešpats – *
ir jus, ir palikuonis jūsų.

15 Būkite palaiminti Viešpaties, *
dangaus ir žemės Kūrėjo.

16 Dangūs yra Viešpaties dangūs, *
o žemę jis atidavė žmogui.

17 Ne mirusieji Viešpatį šlovina, *
ne nužengę į tylos karaliją.

18 Tai mes, gyvieji, giedam tau šlovę *
dabar ir per amžius.

3 prieg. Šlovinkit mūsų Dievą, visi jo tarnai,
mažieji ir didieji, aleliuja.

Šią giesmę giedant, Aleliuja giedamas taip, kaip parašyta. Kai giesmė recituojama, Aleliuja pakanka skaityti kiekvieno posmelio pradžioje ir pabaigoje.

Giesmė   Apr 19, 1–2. 5–7

Aleliuja!
1 Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui, *
(A. Aleliuja)
2 nes jo nuosprendžiai tikri ir teisingi!
A. Aleliuja (aleliuja).

Aleliuja!
5 Visi jo tarnai, šlovinkit mūsų Dievą, *
(A. Aleliuja)
visi, kurie bijote jo: mažieji ir didieji!
A. Aleliuja (aleliuja).

Aleliuja!
6 Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. *
(A. Aleliuja)
7 Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę!
A. Aleliuja (aleliuja).

Aleliuja!
Nes prisiartino Avinėlio vestuvės, *
(A. Aleliuja)
ir jo nuotaka pasirengusi.
A. Aleliuja (aleliuja).

Skaitinėlis  2 Tes 2, 13–14

 Mes jaučiame pareigą visuomet dėkoti Dievui už jus, Viešpaties numylėti broliai, kad Dievas jus kaip pirmienas išrinko išganymui Dvasios pašventinimu ir tiesos tikėjimu. Tam jis ir pašaukė jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę.

Trumpasis atliepas

K./A.  Didis mūsų Viešpats * ir galingas.
K.  Jo išmintis – begalinė.
A.  Ir galingas.
K.  Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Didis mūsų Viešpats ir galingas.

Maldavimai

Garbė ir šlovė amžinai gyvam ir mus užtariančiam Kristui, jis visada gelbsti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Pasitikėdami maldaukime:
   Viešpatie, atsimink savo tautą.

Viešpatie Jėzau, teisingumo saule, baigiantis dienai, meldžiame tave už visus žmones,
— kad jie amžinai gėrėtųsi tavo negęstančia šviesa.
Išlaikyk Sandorą, kurią patvirtinai savo dieviškuoju Krauju,
— ir pašventink Bažnyčią, kad būtų nesutepta.
Viešpatie, atsimink šią savo bendruomenę,
— kurioje tu pats gyveni.
Keliautojus vesk ramybės ir laimės keliu,
— kad sveiki ir linksmi pasiektų savo tikslą.
Viešpatie, priimk mirusiųjų sielas,
— suteik jiems atleidimą ir amžiną garbę.