Prieg. Džiaugsmu klegėkite, visos šalys,
tarnaukite Viešpačiui linksmos!

Himnas

Šviesa tikra tu, gyvastie, gerume,
meile be ribų ir pasaulio džiaugsme,
Kristau, iš mirties mus krauju gyvuoju
  savo vadavęs.

Meilę širdyse mums įskiepyk, meldžiam,
duoki mums tikėt amžinąją šviesą,
gailesčio daigus sielose brandinki,
  savąją meilę.

Tavo priveiktas, tesitrauks šėtonas
klastininkas, mus tepaliks ramybėj;
Dvasią Šventą siųsk iš aukštybių sosto
  gelbėti mūsų.

Teskamba šlovė amžinajam Tėvui,
teskamba garbė jo tikrajam Sūnui,
su kuriais kartu ir Dvasia Guodėja
  valdo per amžius. Amen.

1 prieg. Šlovink Viešpatį, mano siela,
ir neužmiršk, koks jisai geras.

102 (103) psalmė
Šlovė gailestingajam Viešpačiui

Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių (Lk 1, 78).

I

1 Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir visa mano esybė tešlovina jo šventąjį vardą!

2 Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir neužmiršk, koks jisai geras –

3 jis atleidžia visas tavo nuodėmes *
ir visas tavo negales išgydo,

4 jis atperka iš Duobės tavo gyvastį, *
apsupa tave gailestingumu ir meile,

5 jis pripildo tavo gyvenimą gėrybėm, *
kad būtum jaunas ir stiprus lyg erelis.

6 Viešpats vykdo teisumo darbus, *
gina teises visų engiamųjų.

7 Savo kelius jis parodė Mozei, *
didžius savo darbus Izraelio tautai.

2 prieg. Kaip tėvas vaikų savo gailis,
taip Viešpats gailisi jo pagarbiai bijančiųjų.

II

8 Viešpats yra mylintis ir gailestingas, *
rūstaut negreitas, kupinas ištikimosios meilės.

9 Ne visą laiką jis barsis, *
ne amžinai bus įširdęs.

10 Baudžia jis mus ne pagal mūsų nuodėmių dydį, *
ne pagal kaltes mums atmoka.

11 Kaip aukštai yra dangūs virš žemės, *
taip didis yra jo gerumas jo pagarbiai bijantiesiems;

12 kaip Rytai nuo Vakarų yra nutolę, *
taip toli jis mūsų nuodėmes išsklaido.

13 Kaip tėvas vaikų savo gailis, *
taip Viešpats gailisi jo pagarbiai bijančiųjų.

14 Jis juk žino, iš ko mes padaryti, *
atsimena, jog esame dulkės.

15 Dienos žmogaus panašios į žolę, – *
jisai pražysta lyg pievų žiedas,

16 bet vos pūsteli vėjas, jis ir prapuola, *
žymės nepalikęs išnyksta.

3 prieg. Šlovinkite Viešpatį, visi, jo sukurtieji.

III

17 Betgi Viešpats geras per amžių amžius *
tiems, kurie pagarbiai jo bijo,

ir teisus – ainių ainiams, †
18 visiems, kas jo Sandoros laikos *
ir ištikimai jo įsakymus vykdo.

19 Viešpats danguose savo sostą pastatė, *
jo karališka galybė viską valdo.

20 Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai, – †
jo įsakymą vykdantys galingieji, *
ištartam jo žodžiui paklusnūs.

21 Šlovinkite Viešpatį, jo visos galybės, – *
jūs, tarnai, vykdantys jo valią.

22 Šlovinkite Viešpatį, visi, jo sukurtieji, †
kiekvienoj jo viešpatijos vietoj. *
Šlovink Viešpatį, mano siela!

K. Padėk man suprasti tavo įsakų kelią.
A.  Ir tavo nuostabiais darbais aš žavėsiuos.



Himnas

Dangaus Kūrėjau spindintis,
tu savo tvarką įvedei,
mėnulį nakčiai skirdamas,
o saulę dienai žėrinčiai.

Tamsi naktis jau traukiasi,
vėl žemės grožį regime,
ir sielos žvalios keliasi,
geriems darbams nubudusios.

Diena sugrįžus ragina
tave giesmėm pagarbinti,
dangus meilingai šypsosi
ir mūsų širdis skaidrina.

Tad veidmainystės venkime,
kreivais takais neženkime,
tegu neterš gyvenimo
darbai ar žodis ištartas.

Jau saulė dieną žadina,
stiprus tebus tikėjimas,
Dievu viltis te kliaujasi,
su Kristum meilė vienija.

Geriausias Tėve, mums padėk,
jam lygus viengimi Sūnau,
drauge su guodžiančia Dvasia
per amžius viešpataujantis. Amen.

1 prieg. Mano širdis ištikima, o Dieve,
mano širdis atsidavus! †

107 (108) psalmė
Viešpaties šlovinimas ir pagalbos prašymas

Kadangi Dievo Sūnus buvo išaukštintas danguje, jo garbė skelbiama visoje žemėje (Arnobijus).

2 Mano širdis ištikima, o Dieve, *
mano širdis atsidavus!

† Giedosiu, tave pašlovinsiu giesme! *
Pabuski, širdie manoji!

3 Pabuskite, lyra ir arfa! *
Aš pažadinsiu aušrą.

4 Tautose tau, Viešpatie, dėkosiu, *
visur giedosiu tau šlovinimo giesmes.

5 Juk tavo gerumas aukštesnis už dangų, *
o ištikimybė – debesis siekia.

6 Parodyk aukštai danguje savo didybę, *
tesužimba tavo garbė visoj žemėj!

7 Savo dešine gelbėk, mane išklausyki, *
išlaisvink savo mylimuosius.

8 Dievas kalbėjo savo šventovėj: †
„Džiaugdamasis padalysiu Šechemą *
ir atmatuosiu Sukotų slėnį.

9 Man priklauso Gileadas ir Manasas; †
Efraimas – galvos mano šalmas, *
Judas – mano skeptras.

10 Moabas bus man praustuvė, †
Edomui savo apavą mesiu, *
Filistija girdės mano pergalės šauksmą.“

11 Kas įves mane į tą įtvirtintą miestą? *
Kas nuves mane į Edomą?

12 Argi, Dieve, atmetei mus iš tikrųjų? *
Su mūsų kariais, Dieve, nebežygiuoji.

13 Išgelbėk tu mus nuo priešo, *
nes žmogus padėti niekuo negali.

14 Su Dievu mes būsime narsuoliai; *
sutryps jis mūsų engėjus.

2 prieg. Viešpats aprengė mane
išganymo ir teisumo drabužiais.

Giesmė Iz 61, 10 – 62, 5
Pranašas džiaugiasi naująja Jeruzale

Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę...; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui (Apr 21, 2).

61,10 Iš visos širdies džiaugsiuosi Viešpačiu, *
džiūgausiu Dievu savuoju,

nes jis mane aprengė išganymo drabužiais *
ir teisumo skraiste apsupo

kaip jaunikį, vainiku besipuošiantį, *
lyg nuotaką, vėriniais padabintą.

11 Nes kaip žemė savo atžalas išaugina, *
kaip sodas suželdina savąsias sėklas,

taip Viešpats Dievas suželdins teisumą ir šlovę *
visų tautų akivaizdoj.

62,1 Dėl Ziono aš netylėsiu, *
dėl Jeruzalės nenurimsiu,

kol kaip aušra sušvis jos teisumas *
ir jos pergalė suliepsnos tarsi deglas.

2 Išvys tuomet tautos tavo teisumą, *
visi karaliai – tavąją šlovę.

Tu būsi nauju vardu pavadinta, *
kurį pats Viešpats tau išrinko.

3 Ir būsi puošni karūna Viešpaties rankoje, *
karališka diadema dešinėje savo Dievo.

4 Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“ *
ir tavo šalies – „Nusiaubtąja“.

Tau sakys: „Ji mano žavumas“, *
o tavo šalį vadins „Ištekėjusia“,

nes tavimi žavisi Viešpats, *
už jo tavoji šalis yra ištekėjusi.

5 Kaip tuoktųsi su mergele vaikinas, *
taip susituoks su tavimi Statytojas tavasis.

Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis, *
taip tavimi džiaugsis tavasis Dievas.

3 prieg. Šlovinsiu savo Dievą kolei gyvensiu.

145 (146) psalmė
Laimingas, kas Dievu pasitiki

Šlovinkime Viešpatį savo gyvenimu, tai yra savo elgesiu (Arnobijus).

1 Šlovink Viešpatį, mano siela! *
2 Šlovinsiu Viešpatį kolei gyvensiu,

giedosiu šlovinimo giesmes savo Dievui, *
kol gyvas būsiu.

3 Nepasitikėkite didžiūnais – *
mirtingaisiais, kurie išgelbėti negali.

4 Kai dvasia juos apleidžia, jie sugrįžta į dulkes, – *
tą dieną žūva visos jų svajonės.

5 Laimingas, ieškantis pagalbos pas Jokūbo Dievą, – *
Viešpatyje, savo Dieve, turintis viltį,

6 nes jisai sukūrė dangų ir žemę, *
jūrą ir visa, kas visatoj.

Amžiais jis savo pažado laikos, – †
7 gina teises nuskriaustųjų, *
alkaniems parūpina duonos.

Viešpats kalinius išvaduoja, *
8 Viešpats atveria akis akliesiems.

Viešpats pakelia gyvenimo palaužtuosius, *
Viešpats myli teisiuosius.

9 Viešpats ateivius saugo, †
globoja našlaitį ir našlę, *
bet supainioja nedorėlių kelią.

10 Viešpats viešpataus per amžius, *
tavo Dievas per visas kartas, Zione.

Skaitinėlis   Įst 4, 39–40a

 Žinok tat šiandien ir dėkis į širdį, kad Viešpats yra Dievas ir aukštai, danguje, ir čia, žemėje, – nėra kito. Laikykis jo įstatų ir įsakymų, kuriuos duodu tau šiandien.

Trumpasis atliepas

K./A.  Aš visada * Viešpatį garbinsiu.
K.  Aidės jo šlovė be paliovos mano lūpom.
A.  Viešpatį garbinsiu.
K.  Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Aš visada Viešpatį garbinsiu.

Zacharijo giesmės prieg.
Šventumu tarnausime Viešpačiui
per visą savo gyvenimą.

Maldavimai

Kristus, Tėvo garbės atspindys, mus apšvietė savo žodžiu. Su meile kreipkimės į jį:
Amžinosios garbės Karaliau, išklausyk mus.

Šlovė tau, mūsų tikėjimo įkvėpėjau ir užbaigėjau,
—  kad pašaukei mus iš tamsos į savo nuostabią šviesą.
Tu atvėrei neregiams akis ir leidai kurtiesiems girdėti,
—  išsklaidyk mūsų nepasitikėjimą.
Viešpatie, leisk mums nuolatos pasilikti tavo meilėje,
—  kad nebūtume atskirti nuo tavęs.
Padėk mums atsispirti pagundoms, ištverti sielvartus
—  ir dėkoti už sėkmę.

Malda

Atmink, Viešpatie, Avinėlio krauju sudarytą Sandorą ir atleisk nuodėmes savo žmonėms, kad jie nesustodami žengtų išganymo keliu. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.



1 prieg. Šaukiuosi tavęs, Viešpatie,
tavo pažadu aš viliuosi.

118 (119) psalmė (145–152) XIX (Qof)

145 Iš visos širdies šaukiuosi, †
Viešpatie, mane išklausyki! *
Įstatams tavo paklusiu.

146 Šaukiuosi tavęs – mane išgelbėk, *
kad įsakų tavo laikyčiaus.

147 Prieš aušrą keliuosi, maldauju pagalbos, – *
tavo pažadu aš viliuosi.

148 Mano akys budi su nakties sargyba, *
kai apmąstau tavo žodį.

149 Ištikimas juk tavo gerumas, †
Viešpatie, išgirsk mano balsą, *
išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.

150 Sėlina artyn, kurie į mane kėsinas, – *
nuo tavo Mokymo jie nutolę.

151 Tačiau arti esi tu, Viešpatie, *
ir tikri įsakymai tavo.

152 Apie tavo įsakus seniai aš patyriau, *
kad juos paskelbei amžiams.

2 prieg. Viešpats užmojus žmonių atpažįsta, –
jis žino, kad tai tik kvėptelėjimai.

93 (94) psalmė
Viešpats – teisiųjų gynėjas

Viešpats keršija už visus tokius nusižengimus... Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui (1 Tes 4, 6–7).

I

1 Atpildo Dieve, Viešpatie, *
atpildo Dieve, sušviski!

2 Pakilk, žemės Teisėjau, *
duok įžūliesiems, ką jie užsidirbo!

3 Viešpatie, kaip ilgai dar nedorieji, *
kaip ilgai tie akiplėšos džiūgaus?

4 Įžūliai piktžodžiauja ir girias, *
visi piktadariai puikuojas.

5 Viešpatie, jie trypia tavo tautą, *
tavo paveldą engia.

6 Užmuša našlę ir ateivį, *
nužudo našlaitį,

7 manydami: „Viešpats to nemato, *
Jokūbo Dievui tai nerūpi.“

8 Atsipeikėkit jūs, žmonijos bukapročiai! *
Kvailiai, kada išminties jūs įgysit?

9 Argi tas, kuris sukūrė ausį, negirdi? *
Nejau tas, kuris įdėjo akis, nemato?

10 Negi nebaudžia tasai, kuris sutramdo tautų maištingumą *
ir moko išminties žmoniją?

11 Viešpats užmojus žmonių atpažįsta, – *
jis žino, kad tai tik kvėptelėjimai.

3 prieg. Viešpats – mano tvirtovė,
uola man prisiglausti.

II

12 Laimingas žmogus, kurį tu, Viešpatie, tramdai *
ir savo įsakymų mokai,

13 kad įgytų varguose ramybės, *
kol duobė kasama nedorajam.

14 Juk Viešpats savo tautos nepaniekins, *
neapleis jis paveldo savo.

15 Teismo nuosprendis vėl bus teisingas, *
ir visi doraširdžiai jį vykdys.

16 Kas apgins mane nuo šių piktadarių, *
kas užstos prieš nedoruosius?

17 Jei Viešpats man nepadėtų, *
netrukus tyliam kape aš gulėčiau.

18 Kai manau: „Mano kojos jau slysta“, – *
sustiprina mane, Viešpatie, tavo gerumas.

19 Kai rūpesčiai ir nerimas širdį man graužia, *
pradžiugina tavo paguoda.

20 Tu juk nebūsi bičiulis piktavalių teisėjų, *
kraunančių vargšui įstatų naštą.

21 Prieš teisiojo gyvastį jie sąmokslauja *
ir mirčiai pasmerkia žmogų nekaltą.

22 Bet Viešpats – mano tvirtovė *
ir mano Dievas – uola man prisiglausti.

23 Jis atmokės jiems už nedorus darbus †
ir sunaikins juos už niekšybes. *
Viešpats, mūsų Dievas, juos sutriuškins.

Skaitinėlis   1 Kor 10, 24. 31

Niekas teneieško, kaip jam geriau bet kaip kitam. Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.

K.  Viešpatie, kaip gera tave šlovint.
A.  Giedoti šlovinimo giesmes tavo vardui, Aukščiausias.

Malda

  Viešpatie, šventasis Tėve, ištikimasis Dieve, tu atsiuntei pažadėtąją Dvasią, kad suvienytum nuodėmės išsklaidytus savo vaikus; padėk mums pasaulyje kurti vienybę ir taiką. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

Skaitinėlis     Kol 3, 17

 Visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui.

K.  Tau, Viešpatie, atnašausiu dėkojimo auką.
A.  Ir šauksiuosi Viešpaties vardo.

Malda

 Visagali gailestingasis Dieve, vidudienį tu mums teiki atokvėpį; laimink pradėtus mūsų darbus, ištaisyk padarytas klaidas ir leisk juos taip baigti, kad tau patiktų. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

Skaitinėlis   Kol 3, 23–24

 Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, žinodami, kad iš Viešpaties gausite paveldą kaip atlyginimą. Tarnaukite Viešpačiui Kristui!

K.  Viešpatie, tu esi man skirtoji dalis ir taurė manoji.
A.  Tavo rankoje – mano likimas.

Malda

Viešpatie Jėzau Kristau, kad išgelbėtum žmones, tu ištiesei rankas prikalti prie kryžiaus; tegul mūsų darbai tau būna malonūs ir žemėje skelbia tavo atpirkimą. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.



Himnas

Štai saulė leidžiasi liūdna,
palieka kalnus, vandenis,
bet rytmetį pakilusi
ji naują ženklą duoda mums.

Vėl stebina, Kūrėjau, mus,
koks įžvalgus tu, Viešpatie,
dienų ribas nubrėždamas,
laikų kaitas tvarkydamas.

Tad ir tamsybėm leidžiantis,
tyla kai dangų apima,
kai mūsų jėgos baigiasi,
kai poilsio pasilgstame,

mes liekam su tikėjimu,
Žodžiu tavuoju džiaugiamės,
juk Tėvo jis nuo amžių mums
šlovės didingos atšvaitas.

Jis – saulė nepragaištanti,
kuriai nebūna vakaro,
visa jo žemė ilgisi,
per amžius dangūs džiaugiasi.

Ir mums šviesa gėrėtis šia
leisk, Tėve, giesme leisk nauja
tave ir Sūnų garbinti,
ir Dvasią, mus paguodžiančią. Amen.

1 prieg. Tavo žinojimas man tartum stebuklas, Viešpatie.

138 (139) psalmė (1–18. 23–24)
Visa žinantis ir visur esantis Dievas

Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas? (Rom 11, 34).

I

1 Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti. †
2 Žinai, kada atsisėdu ir kada keliuosi, *
mano mintis atspėji iš anksto.

3 Stebi mano žingsnius ir poilsį mano, *
visus mano kelius tu pažįsti.

4 Mano liežuvis dar neištarė žodžio, *
o tu, Viešpatie, jau žinai jį visą.

5 Apsiautęs mane iš visų pusių, *
laikai ant manęs savo ranką.

6 Tavo žinojimas man tartum stebuklas, – *
per gilus, negaliu jo gilybės pasiekti.

7 Kurgi pabėgčiau nuo tavo dvasios *
ar pasislėpčiau nuo tavo Artumo?

8 Jei į dangų užžengčiau, tenai tu būtum, *
jei pasikločiau Šeole guolį, ir ten tave rasčiau.

9 Jeigu aušros sparnus aš įgyčiau *
ir nuskrisčiau prie tolimųjų jūros pakrančių,

10 net ir ten tavo ranka mane vestų, *
tvirtai tavo dešinioji laikytų.

11 Jei tarčiau: „Tamsa tepaslėps mane iš tikrųjų *
ir šviesa naktimi tepavirsta“, –

12 juk tau ir pati tamsa – ne tamsybė †
ir naktis kaip diena tau šviečia. *
Tamsa ir šviesa tau vienodos.

2 prieg. Aš, Viešpats, tiriu širdį, išbandau jausmus,
kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo kelią.

II

13 Juk tu mano širdį sukūrei, *
motinos įsčiose mane pradėjai.

14 Šlovinu tave, Dieve, *
kad taip nuostabiai mane tu sukūrei.

Tavo visi darbai – įstabūs, *
mano siela gerai tai žino.

15 Išvaizda mano tau žinoma buvo, †
kai slapta mane kūrei, *
žemės gelmėse žiedei rūpestingai.

16 Mane dar negimusį tu regėjai. †
Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, *
kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjus.

17 Kokios nesuvokiamos, Dieve, man tavo mintys, *
ir kokia jų daugybė!

18 Bandau jas suskaičiuoti – *
jų daugiau negu smėlio grūdelių.

Net ir visas suskaičiavęs, *
vis dar su tavim tebebūčiau.

23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, *
išmėgink ir žinok, ką galvoju.

24 Pažiūrėk, ar klystkeliais nevaikštau, *
ir vesk mane keliu amžinuoju.

3 prieg. Jame visa sukurta ir visa juo laikosi.

Giesmė Plg. Kol 1, 12–20
Kristus – visos kūrinijos pirmgimis, mirusiųjų pirmgimis

12 Dėkokime Dievui Tėvui, *
kuris padarė mus tinkamus paveldėti šviesoje šventųjų dalį,

12 kuris iš tamsybių valdžios mus išgelbėjo *
ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.

14 O jame mes turime atpirkimą, *
nuodėmių atleidimą.

15 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, *
visos kūrinijos pirmgimis,

16 nes jame visa sukurta, *
kas tik yra danguj ir žemėj,

kas regima ir neregima, *
ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios.

Visa sukurta per jį ir jam. †
17 Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. *
18 Ir jis yra Galva Kūno – Bažnyčios.

Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, *
kad visame kame turėtų pirmenybę.

19 Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę *
20  ir per jį visa su savimi sutaikinti,

jo kryžiaus krauju darydamas taiką, – *
per jį sutaikinti visa, kas yra danguj ir žemėj.

Skaitinėlis   1 Jn 2, 3–6

Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų. Kas sakosi jį pažinęs, bet jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos. O kas laikosi jo žodžių, tas iš tiesų tobulai myli Dievą. Iš to ir pažįstame, jog jame esame. Kas tvirtina esąs jame, tas turi pats taip vaikščioti, kaip ir jis vaikščiojo.

Trumpasis atliepas

K./A. Saugok mane, Viešpatie, * kaip savo akies lėlytę.
K.  Sparnų paūksmėje mane paslėpki.
A.  Kaip savo akies lėlytę.
K.  Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A.  Saugok mane, Viešpatie, kaip savo akies lėlytę.

Marijos giesmės prieg.
Parodyk, Viešpatie, savo rankos galybę,
išsklaidyk išdidžios širdies žmones
ir išaukštink nuolankiuosius.

Maldavimai

Džiugiomis širdimis šlovinkime amžinąjį Tėvą, kurio gailestingumas žmonėms didis kaip dangus:
      Viešpatie, tedžiūgauja visi, tavimi pasitikintys.

Viešpatie, tu atsiuntei savo Sūnų ne teisti pasaulio, bet išgelbėti,
—  leisk, kad jo šlovinga mirtis mums duotų gausių vaisių.
Tu paskyrei kunigus Kristaus tarnais ir tavo slėpinių tvarkytojais,
—  suteik jiems ištikimą širdį, apdovanok išmintimi ir meile.
Tiems, kuriuos pašaukei į skaistumą dėl Dangaus karalystės,
—  leisk ištikimai sekti tavo Sūnų.
Tu nuo pradžios sukūrei žmogų kaip vyrą ir moterį,
—  visose šeimose išsaugok tikrąją meilę.
Kristaus auka tu sunaikinai žmonių nuodėmes,
—  visiems mirusiesiems suteik nuodėmių atleidimą.

Malda

Viešpatie, tu alkstančius apdovanoji dangiškomis gėrybėmis; atmink savo gailestingumą ir padaryk, kad iš tavo turtų mums nieko netrūktų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.