Pirmasis skaitinys

Iš Jozuės knygos      5, 13 – 6, 21

Izraeliečiai paima Jerichą

Anomis dienomis 5,13 atsitiko, kad Jozuė, būdamas arti Jericho, pakėlė akis ir pamatė priešais save stovintį vyrą su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje. Jozuė priėjo prie jo ir jam tarė: „Ar tu iš mūsiškių, ar iš priešų?“ 14 Jis atsakė: „Nei vienas, nei kitas. Esu Viešpaties kariuomenės galva. Dabar aš atėjau!“ Jozuė parpuolė kniūbsčia ir, išreikšdamas pagarbą, jam tarė: „Ką mano Viešpats įsako savo tarnui?“ 15 Viešpaties kariuomenės galva Jozuei atsakė: „Nusiauk sandalus nuo kojų, nes vieta, kurioje stovi, šventa.“ Jozuė taip ir padarė.

6,1 Jericho vartai buvo uždaryti ir saugomi nuo izraeliečių. Niekas negalėjo išeiti ar įeiti. 2 Viešpats Jozuei tarė: „Štai atiduosiu į tavo rankas Jerichą, jo karalių ir užgrūdintus vyrus. 3 Težygiuoja aplink miestą visi jūsų kariškiai, apeidami aplinkui miestą vieną kartą. Taip darykite per šešias dienas. 4 Septyni kunigai, eidami pirma Skrynios, teneša septynis avino rago trimitus. O septintą dieną, kunigams pučiant ragus, apeisite aplink miestą septynis kartus. 5 Nuaidėjus ilgam rago garsui, – kai tik išgirsite tą rago balsą, – visi žmonės suriks galingu šauksmu. Tada miesto sienų mūrai staiga sugrius, žmonės veršis pirmyn, kiekvienas iš savo vietos.“

6 Nuno sūnus Jozuė pasišaukė kunigus ir jiems paliepė: „Imkite Sandoros Skrynią! Septyni kunigai, eidami pirma Viešpaties Skrynios, teneša septynis avino rago trimitus.“ 7 O žmonėms jis tarė: „Pajudėkite! Žygiuokite aplink miestą! Priekinė sauga težygiuoja pirma Viešpaties Skrynios!“

8 Jozuei pabaigus duoti žmonėms nurodymus, septyni kunigai, septynis avino rago trimitus nešdamiesi, pasijudino pirma Viešpaties, pūsdami savo avino ragus, o Viešpaties Sandoros Skrynia ėjo jiems iš paskos. 9 Priešakinė sauga žygiavo pirma ragus pučiančių kunigų, o užpakalinė sauga ėjo paskui Skrynią, ragams visą laiką gaudžiant. 10 Bet žmonėms Jozuė buvo davęs tokį įsakymą: „Nešūkaukite! Te nesigirdi net jūsų balso, nė žodžio netarkite iki tos dienos, kol nepasakysiu: ‘Sušukite!’ Tada jūs šauksite.“ 11 Taip jis pasiuntė Viešpaties Skrynią apeiti aplink miestą. Ji apėjo vieną kartą. Tada jie sugrįžo į stovyklą ir pernakvojo stovykloje.

12 Kitą rytą Jozuė atsikėlė anksti. Kunigai paėmė Viešpaties Skrynią. 13 Septyni kunigai, septynis avino rago trimitus nešdamiesi, pasijudino pirma Viešpaties Skrynios, pūsdami visą laiką avino ragus. Priešakinė sauga žygiavo pirma jų, o užpakalinė sauga ėjo paskui Viešpaties Skrynią, ragams visą laiką gaudžiant. 14 Antrąją dieną jie apėjo aplink miestą vieną kartą. Tada sugrįžo į stovyklą. Taip jie darė per šešias dienas.

15 Septintą dieną jie atsikėlė auštant ir apėjo aplink miestą tokia pat tvarka septynis kartus. 16 Septintą kartą, kunigams pučiant ragus, Jozuė žmonėms įsakė: „Sušukite! Viešpats atidavė jums miestą! 17 Miestas ir visa, kas jame, bus paskirta Viešpačiui sunaikinant. Tik ištvirkėlė Rahaba ir visi, esantieji jos namuose, telieka gyvi, nes ji paslėpė mūsų siųstus pasiuntinius. 18 Nelieskite sunaikinti paskirtų daiktų, kad patys nebūtumėte paskirti sunaikinti. Paimdami bet ką iš to, kas paskirta sunaikinti, padarysite Izraelio stovyklą sunaikinti skirtu daiktu, užtrauksite ant jos nelaimę. 19 Bet visas sidabras ir auksas, daiktai iš vario ir geležies yra šventi Viešpačiui. Jie bus padėti į Viešpaties iždą.“

20 Taigi žmonės sušuko, ragams sugaudus. Žmonės, vos išgirdę ragų gausmą, suriko galingu šauksmu, ir siena sugriuvo. Žmonės veržėsi į miestą, kiekvienas tiesiai iš savo vietos, ir jį užėmė. 21 Tada jie skyrė kalaviju sunaikinti visa, kas buvo mieste, vyrus ir moteris, jaunus ir senus, jaučius ir avis bei asilus.

Atliepas          Plg. Iz 25, 1ab. 2ad; Žyd 11, 30

K. Viešpatie, tu mano Dievas, garbinsiu tave, šlovinsiu tavo vardą, nes
A. miestą pavertei griuvėsiais, niekuomet jie nebus atstatyti.
K. Tikėjimu buvo sugriauti Jericho mūrai po septynių dienų žygiavimo aplinkui.
A. Miestą pavertei griuvėsiais, niekuomet jie nebus atstatyti.

Antrasis skaitinys

Iš kunigo Origeno Jozuės knygos homilijų
(Hom. 6, 4: PG 12, 855–856)

Jericho apgula

Apsupamas Jerichas, nes jis turi būti užkariautas. O kaip bus užkariautas Jerichas? Prieš jį neištraukiamas kalavijas, neatgręžiami sienlaužiai, nezvimbia strėlės. Tik kunigai pučia trimitus, ir Jericho mūrai sugriūva.

Rašte dažnai randame Jerichą minimą kaip pasaulio įvaizdį. Kai Evangelijoje pasakojama apie žmogų, keliavusį iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvusį į plėšikų rankas, be abejonės, jis simbolizuoja Adomą, kuris buvo išvytas iš rojaus ir ištremtas į šį pasaulį. Jericho neregiai, prie kurių prisiartino Jėzus, kad sugrąžintų jiems regėjimą, taip pat vaizdavo šio pasaulio žmones, kuriuos slėgė neišmanymo aklumas ir pas kuriuos atėjo Dievo Sūnus. Taigi Jerichas, tai yra šis pasaulis, sugrius. Nes jau seniai šventose knygose buvo paskelbta pasaulio pabaiga.

Tad kaip bus paskelbta pasaulio pabaiga? Kokiais instrumentais? Raštas sako: Skambant trimitams. Kokiems trimitams? Tegul šį slėpinį tau atveria Paulius. Pasiklausyk, ką jis sako: Trimitas nuaidės, ir mirusieji Kristuje bus prikelti jau negendantys. O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Vadinasi, tada, skambant trimitams, mūsų Viešpats Jėzus nugalės ir visiškai sunaikins Jerichą, – išgelbėta bus tik viena ištvirkėlė ir visa jos šeimyna. Mūsų Viešpats Jėzus ateis, sako Paulius, ir jis ateis skambant trimitams.

Tegul Viešpats išgelbsti tą vienintelę, kuri priėmė jo žvalgus, tai yra tą, kuri su pasitikėjimu ir klusnumu priėmė jo apaštalus, paslėpdama juos ant stogo; tegul jis priima šią ištvirkėlę ir suvienija ją su Izraelio namais. Vis dėlto nebekartokime praeities klaidos ir dėl jos jai nepriekaištaukime. Kitados ta moteris buvo ištvirkėlė, tačiau dabar ji yra surišta su Kristumi kaip skaisti mergelė su savo vieninteliu skaisčiu vyru. Pasiklausyk, ką apie tai sako Apaštalas: Aš jus sužiedavau su vienu vyru, su Kristumi, ir turiu pas jį nuvesti jus kaip skaisčią mergelę. Iš jos buvo kilęs ir pats Paulius, kuris sakė: Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, paklydėliai, vergaujantys įvairiems įnoriams ir malonumams.

Gal norėtum daugiau sužinoti, kaip ištvirkėlė nustojo būti ištvirkėle? Darsyk pasiklausyk Pauliaus: Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia. Siekdama išvengti pražūties kartu su Jerichu, iš žvalgų ji priėmė patikimą išgelbėjimo ženklą, raudonos spalvos virvelę. Mat Kristaus krauju yra išvaduojama visa Bažnyčia, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, kuriam garbė ir valdžia amžių amžiais. Amen.

Atliepas     Iz 49, 22bc. 26cd; Jn 8, 28a

K. Štai pakelsiu savo ranką tautoms ir duosiu savąjį ženklą gentims.
A. Visa žmonija žinos, kad aš esu Viešpats, tavo išvaduotojas, tavo Atpirkėjas, Jokūbo Galingasis.
K. Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, suprasite, kad Aš Esu.
A. Visa žmonija žinos, kad aš esu Viešpats, tavo išvaduotojas, tavo Atpirkėjas, Jokūbo Galingasis.

Malda

Dieve, visokio gėrio šaltini, įkvėpk mums teisingų minčių ir vesk doros keliu. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.