Pirmasis skaitinys

Iš Pirmosios Samuelio knygos 28, 3–25

Saulius pas En-Doro žynę

Anomis dienomis ³ Samuelis jau buvo miręs. Visas Izraelis buvo jį apraudojęs ir palaidojęs Ramoje, jo paties mieste. Saulius buvo išvaręs iš krašto vėlių iššaukėjus ir žynius.

⁴ Filistinai susitelkė ir, atžygiavę prie Šunemo, įsirengė stovyklą. Saulius surinko visą Izraelį. Jie įsirengė stovyklą prie Gilboos. ⁵ Pamatęs filistinų stovyklą, Saulius išsigando. Širdis jam drebėjo iš išgąsčio. ⁶ Saulius tad teiravosi Viešpaties, bet Viešpats jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimus, nei per pranašus. ⁷ Tuomet Saulius savo dvariškiams tarė: „Suraskite man moterį, iššaukiančią vėles, pas kurią galėčiau nueiti ir pasiteirauti.“ Dvariškiai jam pasakė, kad En-Dore yra moteris, galinti iššaukti vėles.

⁸ Saulius tad persirengė, apsivilkdamas kitus drabužius, ir leidosi į kelionę su dviem vyrais. Jie atėjo pas tą moterį nakčia. Saulius jai tarė: „Prašyčiau išburti man per vėlę. Iššauk man tą, kurį tau pasakysiu.“ ⁹ Moteris jam atsakė: „Be abejo, tu žinai, ką Saulius yra padaręs ir kaip jis išnaikino iš krašto vėlių iššaukėjus ir žynius. Kodėl tad žabangas statai, kad mane gyvą užmuštum?“ ¹⁰ Bet Saulius Viešpačiu jai prisiekė: „Kaip gyvas Viešpats, dėl to tu nebūsi kalta.“ ¹¹ Tada moteris paklausė: „O ką turiu tau iššaukti?“ Jis atsakė: „Iššauk man Samuelį.“ ¹² Pamačiusi Samuelį, moteris sušuko visu balsu. Sauliui moteris tarė: „Kodėl tu mane apgavai? Tu esi Saulius!“ ¹³ „Nebijok, – tarė Saulius, – ką tu matai?“ Moteris Sauliui atsakė: „Matau dvasią, kylančią iš žemės.“ ¹⁴ Jis klausė ją: „Kokia yra jos išvaizda?“ „Išeina senas vyras, – ji atsakė, – jis yra apsigaubęs skraiste.“ Tada Saulius pažino, kad tai Samuelis. Žemai nusilenkdamas, jis puolė kniūbsčia.

¹⁵ Samuelis tarė Sauliui: „Kodėl sudrumstei man ramybę, mane iššaukdamas?“ – „Man gresia didelis pavojus, – atsakė Saulius, – filistinai kariauja su manimi, o Dievas pasitraukė nuo manęs. Jis nebeatsako man nei per pranašus, nei per sapnus. Užtat ir iššaukiau tave, kad pasakytum man, ką turėčiau daryti.“ ¹⁶ Samuelis atsakė: „Kodėl tad klausi mane? Juk Viešpats pasitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu! ¹⁷ Viešpats padarė tau lygiai taip, kaip jis kalbėjo per mane. Viešpats išplėšė karalystę iš tavo rankos ir padavė tavo artimui – Dovydui! ¹⁸ Kadangi nepaklausei Viešpaties balso ir neišliejai jo degančio pykčio ant Amaleko, todėl tai Viešpats padarė tau šiandien. ¹⁹ Be to, Viešpats paduos Izraelį drauge su tavimi į filistinų rankas. Rytoj tu ir tavo sūnūs būsite su manimi. Viešpats paduos ir Izraelio stovyklą į filistinų rankas.“

²⁰ Saulius, klaiko apimtas nuo Samuelio žodžių, tuojau pat sukniubo žemėje. Jam stigo ir jėgų, nes nebuvo nieko valgęs visą dieną ir visą naktį. ²¹ Moteris priėjo prie Sauliaus ir, matydama, kad jis klaiko apimtas, jam tarė: „Štai tavo tarnaitė klausė tavo balso. Aš stačiau į pavojų savo gyvybę ir įvykdžiau tavo nurodymus. ²² Dabar tad prašyčiau, kad ir tu paklausytum savo tarnaitės balso. Leisk man padėti prieš tave riekę duonos. Valgyk, kad turėtumei jėgų eiti savo keliu.“ ²³ Jis atsisakė, tardamas: „Nevalgysiu.“ Bet jo dvariškiams ir moteriai prisispyrus raginant, jis jų paklausė. Jis tad pakilo nuo žemės ir atsisėdo ant lovos. ²⁴ Moteris turėjo namuose penimą veršiuką. Skubiai jį papjovė. Paėmusi miltų, juos užminkė ir iškepė neraugintų papločių. ²⁵ Ji padėjo visa tai Sauliui bei jo dvariškiams, ir jie pavalgė. Tą pačią naktį jie pakilo ir išėjo.

Antrasis skaitinys

Iš palaimintojo popiežiaus Pauliaus VI Homilijų
(Hom. Manilae habita die 29 novembris 1970)

Skelbkime Kristų iki žemės pakraščių

Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos. Juk aš esu pasiųstas paties Kristaus. Esu apaštalas, esu ir liudytojas. Juo toliau pabaiga, juo sunkesnė užduotis, tuo karštesnė meilė valdo mane. Privalau skelbti jo vardą: Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus; tai jis mums apreiškė neregimąjį Dievą, jis yra visos kūrinijos pirmgimis, ir visa juo laikosi. Jis yra žmonių Mokytojas ir Atpirkėjas; jis dėl mūsų gimė, mirė ir prisikėlė.

Jis yra istorijos ir viso pasaulio centras; jis mus pažįsta ir myli, jis mums yra gyvenimo bičiulis ir draugas, skausmo ir vilties vyras; jis tas, kuris ateis dar sykį, tada jis bus mūsų Teisėjas ir, kaip tikime, mūsų amžina gyvenimo pilnatvė ir palaima.

Niekada nesiliausiu apie jį kalbėjęs: jis yra šviesa, jis – tiesa, jis – kelias, tiesa ir gyvenimas; jis yra duona ir gyvojo vandens šaltinis, numalšinantis mūsų alkį ir troškulį; jis yra Ganytojas, vadovas, pavyzdys, mūsų paguoda, mūsų brolis. Kaip ir mes, netgi labiau negu mes, jis buvo ir mažas, vargšas, pažemintas, prislėgtas vargų, gniuždomas, kenčiantis. Jis dėl mūsų kalbėjo, įvykdė stebuklus, įkūrė naują karalystę, kur vargšai yra palaiminti, kur ramybė yra bendro gyvenimo pagrindas, kur tyraširdžiai ir liūdintieji išaukštinami ir paguodžiami, teisybės alkstantieji pasotinami, kur nusidėjėliai gali gauti atleidimą, kur visi supranta esą broliai.

Štai koks yra Kristus Jėzus, apie kurį jūs girdėjote šnekant, kuriam, be abejonės, jūs jau priklausote, nes esate krikščionys. Tad jums, krikščionys, kartoju jo vardą ir visiems jį skelbiu: Kristus Jėzus yra pradžia ir pabaiga, alfa ir omega, naujojo pasaulio Karalius, slėpiningas ir galutinis žmonijos istorijos bei mūsų likimo tikslas; jis tarpininkas ir nelyginant tiltas tarp žemės ir dangaus; jis yra Žmogaus Sūnus, nepalyginamai tobulesnis už visus žmones, nes jis yra Dievo Sūnus, amžinasis, beribis, ir Sūnus Marijos, palaimintos tarp visų moterų, kuri yra jo motina pagal kūną, mūsų motina mistinio kūno bendryste su Dvasia.

Jėzus Kristus! Atminkite: būtent jį mes skelbiame jums amžinai ir norime, kad jo vardas skambėtų iki žemės pakraščių ir per amžių amžius.

Himnas Tave, Dieve, garbinam

Tave, Dieve, garbinam, * tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave, amžinąjį Tėvą, * štai garbina visa žemė.
Tau visi angelai, * tau dangūs ir visos galybės,
tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu balsu gieda:
Šventas, šventas, šventas * Viešpats, Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė * tavo garbės ir didybės.
Tave apaštalų * choras garbingas,
tave pranašų * skaičius gausingas,
tave spindinčios * kankinių gretos šlovina.
Tave po visą pasaulį * šventoji Bažnyčia išpažįsta:
Tėvą * begalinės didybės,
Garbingą ir tikrą * vienatinį tavo Sūnų,
Dvasią Šventąją, * ramybės Davėją.

Garbės Karalius tu, Kristau. * Tu Tėvo Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, *
gimei iš Mergelės Marijos.
Tu, mirties galybę sutrynęs, *
tikintiesiems Dangaus karalystę atvėrei.
Tu sėdi Dievo dešinėje, * Tėvo garbėje.
Tikime, kad tu * mūsų teisti ateisi.
Todėl tave meldžiam savo žmonėms padėti, *
kuriuos brangiu krauju esi atpirkęs.
Pakvieski mus * į amžinąją garbę su šventaisiais.

* Išgelbėk, Viešpatie, savo žmones *
ir laimink savo tėvonystę!
Ir valdyki juos, * ir išaukštinki juos amžinybėj.
Kiekvieną dieną * mes garbinam tave.
Ir šlovinam tavo vardą per amžius *
ir per amžių amžius.
O Viešpatie, mus šiandieną * be nuodėmės išlaikyki.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Būk mums, Viešpatie, gailestingas, *
nes tu vienas esi mūsų viltis.
Tavim mes pasitikim, Viešpatie: *
nenusivilsim per amžius.

* Šią paskutinę himno dalį galima praleisti.