Pirmasis skaitinys

Iš Antrosios Samuelio knygos 11, 1–17. 26–27

Dovydo nuodėmė

¹ Metų pavasarį, tuo laiku, kada karaliai eina į žygį, Dovydas išsiuntė Joabą drauge su savo pareigūnais ir visu Izraeliu. Jie nuniokojo Amoną ir apgulė Rabą. Bet Dovydas pasiliko Jeruzalėje.

² Kartą vieną popietę Dovydas, pakilęs iš guolio, vaikštinėjo ant karaliaus rūmų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį. Ta moteris buvo labai graži. ³ Dovydas pasiuntė dvariškį pasiteirauti apie moterį. Jam buvo pranešta: „Tai yra Eliamo duktė, hetito Urijo žmona.“ ⁴ Dovydas nusiuntė pasiuntinius jos atvesti. Ji atėjo pas jį, ir jis suėjo su ja – ji ką tik buvo apsivaliusi po savo mėnesinių. Tada ji sugrįžo namo. ⁵ Moteris pastojo ir pasiuntė Dovydui žodį: „Esu nėščia.“

⁶ Dovydas tad pasiuntė žodį Joabui: „Atsiųsk pas mane hetitą Uriją.“ Joabas pasiuntė Uriją pas Dovydą. ⁷ Urijui atvykus pas jį, Dovydas klausė, kaip einasi Joabui, kaip einasi kareiviams ir kaip sekasi karas. ⁸ Paskui Dovydas Urijui tarė: „Eik namo ir nusiplauk kojas!“ Kai Urijas išėjo iš karaliaus rūmų, jį nusekė karaliaus dovana. ⁹ Bet Urijas miegojo prie įėjimo į karaliaus rūmus drauge su visais savo valdovo tarnais ir į savo namus nėjo. ¹⁰ Kai Dovydui buvo pranešta: „Urijas į savo namus nėjo“, – Dovydas Urijui tarė: „Argi ne iš kelionės parėjai? Kodėl tad neini į savo namus?“ ¹¹ Urijas Dovydui atsakė: „Skrynia ir Izraelis bei Judas būna palapinėse. Mano viešpats Joabas ir mano valdovo tarnai yra stovykloje atvirame lauke. Nejau aš eisiu į savo namus valgyti, gerti ir sugulti su žmona? Kaip tu gyvas, prisiekiu tavo gyvastimi, tokio dalyko nedarysiu.“ – ¹² „Pasilik čia ir šiandien, – tarė Dovydas Urijui, – rytoj tave atgal pasiųsiu.“ Urijas tad pasiliko tą dieną Jeruzalėje. Kitą dieną Dovydas ¹³ pakvietė jį valgyti ir gerti savo akivaizdoje ir jį nugirdė. Vakare jis nuėjo atsigulti į guolį su savo valdovo tarnais, bet į savo namus nėjo.

¹⁴ Ryto metą Dovydas parašė laišką Joabui ir pasiuntė jį per Urijo rankas. ¹⁵ Laiške jis rašė: „Pastatykite Uriją į mūšio priekį, kur aršiausiai kovojama, ir pasitraukite nuo jo, kad jis būtų parblokštas ir mirtų.“ ¹⁶ Joabas, apguldamas miestą, pastatė Uriją į vietą, kur žinojo esant stiprių kareivių. ¹⁷ Miesto
vyrai išpuolė ir susikovė su Joabu, ir keletas Dovydo tarnų tarp kareivių krito. Hetitas Urijas buvo tarp žuvusiųjų.

²⁶ Urijo žmona, sužinojusi, kad jos vyras mirė, jį apraudojo. ²⁷ Praėjus gedulo laikui, Dovydas pasiuntė parvesti jos į savo rūmus. Ji tapo jo žmona ir pagimdė jam sūnų.

Bet darbas, kurį Dovydas padarė, buvo nedoras Dievo akyse.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo vyskupo Kirilo Jeruzaliečio Katechezių
(Cap. 1, 2–3. 5–6: PG 33, 371. 375–378)

Išpažinkite nuodėmes tinkamu metu

Jeigu kas nors šičia dar yra nuodėmės vergas, tepasirengia tikėjimu atgimti laisvai Dievo vaikų įsūnystei; tepalieka gėdingą nuodėmių vergystę ir stoja į palaimingą Viešpaties tarnystę, kad taptų vertas įgyti Dangaus karalystės paveldą. Išpažindami nuodėmes nusivilkite senąjį žmogų, suvedžiojamą vedančių į paklydimą geismų, idant apsivilktumėte naująjį žmogų, atnaujinamą jo Kūrėjo pažinimu. Tikėjimu įgykite Šventosios Dvasios laidą, idant būtumėte priimti į amžinąsias buveines. Ateikite priimti slėpiningojo ženklo, idant šeimininkas jus lengvai atpažintų. Junkitės prie šventosios ir protingosios Kristaus kaimenės, idant vieną dieną, suburti jo dešinėn, priimtumėte jums paruoštą paveldėti gyvenimą.

Kurie tebėra apskretę nuodėmėmis, tarsi šiurkščiu gauruotu kailiu apaugę, tie liks kairėje, nes neprisiartino prie Dievo malonės, suteikiamos krikštykloje atgimimu per Kristų. Kalbu ne apie kūno atgimimą, bet apie dvasinį sielos atgimimą. Mat kūnai gimdomi regimųjų tėvų, o sielos atgimdomos tikėjimu; juk Dvasia dvelkia, kur nori. Jei tapsi vertas, tau bus leista išgirsti: Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne; tik, žinoma, jei nebūsi sąžinės sutepęs jokiais veidmainystės purvais.

Jei bent vienas iš čia esančiųjų viliasi sugundyti Dievo malonę, jis pats apsigauna ir nesuvokia dalykų esmės. Verčiau, žmogau, turėk tyrą ir neveidmainišką sielą akivaizdoj to, kuris permato mintis ir norus.

Dabar laikas išpažinti nuodėmes. Išpažink, kuo esi nusižengęs, žodžiais ar darbais, naktį ar dieną. Išpažink nuodėmes tinkamu metu ir išganymo dieną gauk dangišką lobį.

Išvalyk savo indą, kad jame tilptų daugiau malonės; nuodėmės visiems atleidžiamos vienodai, o Šventosios Dvasios bendrystė kiekvienam suteikiama pagal jo tikėjimo laipsnį. Jei nedaug plušėjai, mažai tegausi; jeigu darbavaisi iš peties, laukia didelis užmokestis. Tu rungtyniauji už save, žiūrėk savo naudos.

Jei turi ką nors prieš artimą, atleisk. Tu ateini gauti nuodėmių atleidimo; tad ir pats privalai dovanoti tam, kuris tau nusidėjo.