Pirmasis skaitinys

Iš pranašo Michėjo knygos 7, 7–20

Dievo miestas laukia išganymo per nuodėmių atleidimą

⁷Aš žvelgsiu į Viešpatį,
dėsiu viltį į savo išganymo Dievą, –
išklausys mane mano Dievas!⁸Mano prieše, nedžiūgauk dėl mano nelaimės,
nors ir parpuoliau, vėl atsikelsiu,
nors ir sėdžiu tamsybėje, Viešpats mano šviesa.⁹Kadangi jam nusidėjau,
todėl turiu pakelti Viešpaties įniršimą,
kol jis apgins mano bylą
ir grąžins man teisingumą.
Jis išves mane į šviesą, – regėsiu jo teisumą.¹⁰Kai regės tai mano priešas,
iš gėdos paraus,
nes sakė man:
„Kur yra jis, Viešpats, tavo Dievas?“
Mano akys regės jo žlugimą;
nūn jis bus sutryptas
kaip purvas gatvėse.¹¹Diena atstatyti tavo sienoms!
Tą dieną tavo ribos išsiplės;¹²tą dieną kiti eis pas tave
net iš Asirijos ir iš Egipto miestų,
iš Egipto ir nuo Upės [Eufrato],
net nuo jūros iki jūros,
nuo kalno iki kalno.¹³Bet kraštas bus tyrlaukiai jo gyventojams
už jų nedorus darbus.¹⁴Savo lazda ganyk savo tautą, tavojo paveldo kaimenę,
gyvenančią atskirai miške, sodų krašto viduje.
Tesigano Bašane ir Gileade kaip senovės dienomis.¹⁵Kaip išėjimo iš Egipto žemės dienomis,
dabar parodyk jam nuostabius darbus.¹⁶Tautos regės ir gėdysis,
nepaisydamos visos savo galybės;
ranka užsidengs sau burnas, apkurs jų ausys.¹⁷Jos laižys dulkes kaip žaltys, lyg žemės ropliai;
jos išeis baimingai iš savo tvirtovių,
nuo klaiko gręšis į Viešpatį, mūsų Dievą,
ir patirs tavo baimę.¹⁸Kur yra Dievas, kaip tu, kuris atleidžia kaltę
ir dovanoja nusižengimą savo paveldo likučiui?
Jo pyktis netveria amžinai,
nes jam malonu būti gailestingam.¹⁹Jis vėl mūsų pasigailės,
kojomis sutryps mūsų kaltes, – įmes į gelmes
visas mūsų nuodėmes.²⁰Parodysi atsidavimą Jokūbui,
ištikimą meilę Abraomui, kaip esi prisiekęs
mūsų protėviams senovės dienomis.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo vyskupo Paciano pamokslo Apie krikštą

(Nn. 6–7: PL 13, 1093–1094)

Kur yra Dievas, kaip tu, kuris atleidžia kaltę?

Kaip nešiojome žemiškojo žmogaus atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą; nes pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas, antrasis žmogus – iš dangaus. Mylimieji, jeigu tai darysime, daugiau nebemirsime. Nepaisant to, kad mūsų kūnas suyra, mes turėsime gyvybę Kristuje, nes jis pats yra sakęs: Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas.

Pagaliau esame tikri, Viešpačiui tai patvirtinus, kad Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir visi Dievo šventieji yra gyvi. Juk apie juos Viešpats kalbėjo: Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena. Taip pat ir Apaštalas apie save sako: Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Verčiau man mirti ir būti su Kristumi. Arba vėl: Kolei gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties. Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu. Kaip tik tuo mes ir tikime, mylimieji broliai. Be to: Jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. Gyvulių, žvėrių ir paukščių gyvenimo trukmė šioje žemėje yra tokia pat arba ilgesnė už mūsų. Žmogus išsiskiria nebent tuo, ką per savo Dvasią jam suteikė Kristus, tai yra amžinuoju gyvenimu, tik su sąlyga, kad mes daugiau nebenusidėtume. Juk kaip per nuodėmę mirtis užsitarnaujama, o per dorybę jos išvengiama, taip gyvenimas per nuodėmę prarandamas, o per dorybę išlaikomas. Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo malonės dovana – amžinasis gyvenimas per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Vadinasi, tai jis, jis mus atpirko, kaip sako Apaštalas: Jis dovanojo mums visus nusikaltimus; jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį prismeigdamas prie kryžiaus. Jis apiplėšė save ir nuginklavo valdžias, laisvai švęsdamas pergalę prieš jas. Jis gelbsti belaisvius ir sutrauko mūsų pančius, kaip skelbė Dovydas: Viešpats išlaisvina kalinius, Viešpats atveria akis akliesiems. Ir vėl: Mano pančius tu sutraukei, tau atnašausiu dėkojimo auką. Taigi, kai per Krikšto sakramentą susirenkame, kad būtume pažymėti Viešpaties ženklu, esame išvaduoti iš pančių ir išlaisvinti Kristaus krauju ir vardu.

Todėl, mylimieji, esame nuplaunami kartą ir visiems laikams, kartą ir visiems laikams išlaisvinami, kartą ir visiems laikams priimami į karalystę, kur nėra mirties. Kartą ir visiems laikams laimingas, kam nusižengimas atleistas, kuriam nuodėmė dovanota. Tvirtai laikykite, ką esate gavę, su džiaugsmu tai saugokite, daugiau nebenusidėkite. Būkite nuo šiol švarūs ir be dėmės iki Viešpaties dienos.