Pirmasis skaitinys

Iš Išminties knygos 3, 1–19

Teisieji paveldės karalystę

¹ Teisiųjų sielos yra Dievo rankoje,
ir kančia jų nepalies.²Kvailų žmonių akimis atrodė, kad jie mirė, –
jų išėjimas buvo laikomas nelaime,³jų kelionė iš mūsų gyvenimo – visiška žūtimi,
tačiau jie yra ramybėje.⁴Juk net jeigu žmonių akimis jie ir buvo nubausti,
tačiau jų viltis yra kupina nemarumo.⁵Buvę truputį pavarginti, jie bus labai laimingi,
nes Dievas juos išmėgino ir rado savęs vertus.⁶Kaip auksą aukštakrosnėje juos išmėgino
ir kaip deginamosios aukos atnašą juos priėmė.⁷Jųjų aplankymo metu jie švytės;
tarsi kibirkštys šokinės po ražieną.⁸Teis tautas ir valdys žmones,
o Viešpats bus jų karalius amžinai.⁹Kas juo pasitiki, supras tiesą,
ištikimieji patirs jo meilę,
nes malonė ir gailestingumas laukia jo šventųjų,
jis rūpinasi savo išrinktaisiais.¹⁰O nedorėliai už savo užmačias bus deramai nubausti,
nes jie nepaisė teisingumo ir nusigręžė nuo Viešpaties.¹¹Juk kas niekais laiko išminties drausmę, yra nelaimingas:
tuščia tokių žmonių viltis,
bevaisis jų triūsas ir nenaudingi jų darbai;¹²jų žmonos yra kvailos,
jų vaikai niekam tikę,
jų palikuonys prakeikti.¹³Laiminga iš tikrųjų yra bevaisė moteris, –
nekalta išlikusi ir neteisėtos lovos nepažinusi,
nes ji bus vaisinga sielų teismo dieną.¹⁴Laimingas ir tas eunuchas,
kuris nėra neteisėtai elgęsis
ar Viešpatį plūdęs,
nes jam bus suteikta ypatinga malonė už ištikimybę
ir didžio džiaugsmo vieta Viešpaties Šventykloje.¹⁵Juk sąžiningo triūso vaisius yra garbingas
ir išminties šaknis nemari.¹⁶O svetimautojų vaikai nesubręs,
ir neteisėtos lovos palikuonys pražus.¹⁷Net jeigu ir ilgai jie gyventų, nieku jie bus laikomi,
ir galų gale jų senatvė bus be garbės.¹⁸Jeigu jie anksti mirtų, neturės nei vilties,
nei paguodos teismo dieną.¹⁹Nedoros kartos galas yra skausmingas.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo popiežiaus Klemenso I Laiško korintiečiams
(Cap. 24, 1–5; 27, 1 – 29, 1: Funk 1, 93–97)

Dievas ištikimai įvykdo, ką pažadėjęs

Pagalvokime, brangieji, kaip Viešpats nuolat nurodo mums būsimąjį prisikėlimą, kurio pradžią padarė, prikeldamas Viešpatį Jėzų Kristų iš mirusių. Pastebėkime, mielieji, nustatytu metu vykstantį prisikėlimą, kurį mums atskleidžia diena ir naktis. Naktis pirma eina miegoti – prisikelia diena; diena išeina – atkeliauja naktis. Paimkime vaisius: kaip ir kokiu būdu vyksta sėja? Išėjo sėjėjas ir pabėrė dirvon visas sėklas; šios, nukritusios į žemę sausos ir plikos, suyra; po to Dievo Apvaizdos didybė prikelia jas iš suirimo, ir iš vienos išaugina ir atneša gausių vaisių.

Tad šitokia viltimi tegu mūsų sielos prisiriša prie to, kuris ištikimai vykdo savo pažadus ir teisingai teisia. Kuris uždraudė meluoti, juolab nemeluos pats; juk Dievui nėra neįmanomų dalykų, išskyrus melą. Tad teprabunda mumyse jo tikėjimas ir supraskime, kad visa yra jam artima.

Savo galybės žodžiu jis visa sukūrė ir savo žodžiu gali visa sunaikinti. Juk kas gali tau sakyti: „Ką padarei?“ Ar gali kas priešintis tavo galybei? Jis visa įvykdys tada, kai panorės ir kaip panorės, ir neliks neįvykdyta niekas, kas sykį jo buvo nuspręsta. Visa yra jo akivaizdoje ir niekas nėra paslėpta nuo jo sprendimo, jeigu dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbus. Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis nakčiai perduoda žinią. Be jokio kalbesio ir be jokių žodžių, negirdėti jų balso.

Tad kadangi visa yra atverta jo akims ir ausims, jo bijokime ir išsižadėkime nedorų siekių, vedančių į blogus darbus, kad nuo jo būsimo teismo mus apsaugotų jo gailestingumas. Nes kuris gi iš mūsų gali pabėgti nuo jo galingos rankos? Koks pasaulis priims nuo jo pabėgusius? Juk Raštas vienoje vietoje byloja: Kur pasislėpčiau nuo tavo veido? Jei į dangų užžengčiau, tenai tu būtum; jei pasprukčiau į žemės pakraštį, tavo dešinė tenai būtų; jei pasikločiau bedugnėje guolį, tavo dvasia būtų ten. Kur tad gali bėgti žmogus ir kur pasprukti nuo to, kuris visa aprėpia?

Todėl artinkimės prie jo su sielos šventumu, keldami į jį tyras ir nesuteptas rankas, mylėdami mūsų meilingąjį ir gailestingąjį Tėvą, kuris mus padarė savo išrinktųjų dalimi.