Timotiejus ir Titas buvo apaštalo Pauliaus mokiniai ir talkininkai. Vienas vadovavo Efezo, kitas Kretos bažnyčioms. Jiems parašytuose vadinamuosiuose pastoraciniuose laiškuose Šv. Paulius moko apie ganytojų ir tikinčiųjų pareigas.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo vyskupo Jono Auksaburnio Homilijų
(Hom. 2 de laudibus sancti Pauli: PG 50, 480–484)

Iškovojau gerą kovą

Nors uždarytas kalėjime, Paulius gyveno danguje. Smūgius ir žaizdas jis priimdavo noriau nei kiti siekia varžybų laimikio; skausmus mėgo ne mažiau už atlygį, nes pačius skausmus laikė atlygiu; todėl juos vadindavo malone. Įdėmiai pasvarstyk, ką tai reiškia. Atlygis reiškė mirti ir būti su Kristumi; o pasilikti kūne reiškė kovą; tačiau dėl Kristaus meilės jis atsisakė atlygio ir troško vien kovos, nes ši jam atrodė reikalingesnė.

Būti atskirtam nuo Kristaus jam buvo kova ir skausmas, net kur kas daugiau nei kova, kur kas daugiau nei bet koks skausmas. O būti su Kristumi jam reiškė ypatingą atlygį; tačiau dėl Kristaus Paulius nusprendė pasirinkti kovą, o ne atlygį.

Tiesa, kas nors čia primins jį sakius, kad viskas jam buvo malonu dėl Kristaus. Šitai ir aš visiškai pripažįstu; mat kas mums esti liūdesio priežastis, jam tai atrodydavo didžiausias malonumas. Tačiau kodėl gi aš kalbu apie pavojus ir vargus? Nes jis buvo prislėgtas didžiulio sielvarto, todėl sakė: Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?

O jūsų prašau ne tik žavėtis, bet ir sekti šiuo nuostabiu dorybės pavyzdžiu: taip mes galėsime tapti jo pergalės dalininkais.

Jeigu kartais kas nors stebėtųsi mus pasakius, jog kas įgis Pauliaus nuopelnų, tas susilauks ir tokio pat atlygio, tepasiklauso, ką jis pats byloja: Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant. Matai, kaip visus jis kviečia į tos pačios garbės bendrystę?

Vadinasi, kadangi visiems yra skirtas tas pats garbės vainikas, pasistenkime visi ir būti verti pažadėtųjų gėrybių.

Mes turėtume pastebėti ne tik Pauliaus dorybių didybę ir prakilnumą, ne tik nepalaužiamą ir tvirtą sielos ryžtą, kuris jam padėjo pelnyti tokią didžią malonę, bet taip pat ir prigimties bendrumą, kuria jis į mus visus yra panašus. Taip net ir didžiausi sunkumai mums pasirodys lengvai įveikiami, o pakentėję šį trumpą gyvenimą, mes gausime nenykstantį nemirtingumo vainiką, malone ir gailestingumu mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuriam garbė ir valdžia dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

Atliepas  1 Tim 6, 11–12a; Tit 2, 1

K. O tu, Dievo žmogau, vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą.
A. Kovok šauniąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą.
K. Kalbėk, kas sutinka su sveiku mokslu.
A. Kovok šauniąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą.

Malda

Dieve, apaštališkomis dorybėmis papuošęs šventuosius vyskupus Timotiejų ir Titą, jiems užtariant, padėk mums teisingai ir šventai gyventi šioje žemėje, kad būtume verti dangiškosios tėvynės. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Zacharijo giesmės prieg.
Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku,
bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu
ir kaip išmanydamas.

Marijos giesmės prieg.
Teisingai ir maldingai gyvenkime,
laukdami palaimintosios vilties
ir Viešpaties apsireiškimo.