MOKYTOJAMS

šv.Kotryną Sienietę.

Gimė Sienoje 1347 m. Vedama troškimo tobulėti tapo šv. Dominyko trečiojo ordino nare. Degdama Dievo ir artimo meile skelbė taiką ir santarvę besivaidijantiems Italijos miestams. Uoliai gynė Romos popiežiaus teises ir laisvę, pradėjo vienuolinio gyvenimo reformą. Padiktavo nemažai išmintingo mokymo dvasia ir mistiniu įkvėpimu persmelktų kūrinių. Mirė 1380 m.

Prieg.  Ateikite pagarbinti Viešpaties,
išminties šaltinio, aleliuja.

Himnas

Kotryna, pagarbos didžios
verta, tau himną giedame,
Bažnyčiai visai tu švieti,
žiedais vainikų papuošta.

Dorybėm iškiliom kilni,
gyvenimu spindėdama,
širdim drąsia ir nuolankia
keliauji, kryžiaus vedama.

Tautoms tu būsi lyg žvaigždė,
šauklė išganymo taikos;
grąžinsi papročius dorus,
raminsi širdis netaikias.

Šventosios Dvasios įkvėpta,
ugningais žodžiais prakalbi;
jie žiba išminties šviesa,
liepsnoja meilės įkarščiu.

Mergele, Dievo mylima,
užtark mus savo maldomis,
kad meile Kristui degdami
jo Karalystės siektume.

Garbė tebūna, Jėzau, tau,
kurs iš Mergelės užgimei,
su Tėvu ir Gaivintoja
Dvasia per amžius amžinus. Amen.

Pirmasis skaitinys

Iš Išminties knygos      7, 7–16. 22–30

Teisieji džiūgauja pažinę Viešpatį

⁷ Meldžiausi ir man buvo suteiktas supratimas,
šaukiausi [Dievo] pagalbos,
ir atėjo pas mane išminties dvasia.
⁸ Ją vertinau labiau negu skeptrą ir sostą,
o turtus palyginti su ja laikiau niekais.
⁹ Nelyginau jos net su brangakmeniu,
nes visas auksas prieš ją tėra tik žiupsnis smilčių,
o sidabras prieš ją vien tik molis.
¹⁰ Mylėjau ją labiau už sveikatą ir grožį,
vertinau ją daugiau negu dienos šviesą,
nes jos spindesys niekad negęsta.
¹¹ Drauge su ja atėjo man visa, kas gera,
ir iš jos rankų – nesuskaičiuojami turtai.
¹² Visa tai mane džiugino,
nes išmintis mokė juos tinkamai panaudoti,
nors ir nesupratau, kad ji buvo jų ištaka.
¹³ Atvira širdimi mokiausi ir norom dalijuosi, –
jos turtų neslepiu.
¹⁴ Juk ji – neišsemiamas lobis mirtingiesiems, –
visi, kas įgyja šį lobį, laimi draugystę su Dievu,
jos mokymo dovanomis geriau jį pažįsta.
¹⁵ Teišmoko tad mane Dievas išmintingo kalbėjimo
ir protavimo kaip verta man suteiktomis dovanomis.
Juk jis pats yra ir išminties vadovas,
ir išmintinguosius pataiso.
¹⁶ Juk ir mes, ir mūsų žodžiai esame jo rankoje,
taip pat ir visas supratimas bei gebėjimai.
²² Juk ji [išmintis] turi dvasią –
protingą, šventą, vienatinę,
visokeriopą, jaudrią, judrią,
skaidrią, tyrą, aiškią,
nepažeidžiamą, mylinčią gerumą, įžvalgią,
²³ nenugalimą, geranorišką, labdaringą,
ištikimą, saugią, ramią,
visagalę, visa prižiūrinčią
ir pripildančią visas dvasias,
protingas, tyras ir jautriausias.
²⁴ Juk išmintis judresnė už visa, kas juda, –
ji apgaubia visus daiktus ir pripildo savo tyrumo.
²⁵ Juk ji yra Dievo galybės alsavimas
ir tyras Visagalio šlovės išsiliejimas;
užtat niekas, kas sutepta, į ją neįeina.
²⁶ Juk ji yra amžinosios šviesos atspindys,
kuriamosios Dievo galybės veidrodis be dėmės
ir jo gerumo paveikslas.
²⁷ Nors ji viena, bet gali visa aprėpti;
pati nesikeisdama, ji visa atnaujina.
Per kartų kartas ji įeina į šventas sielas,
padarydama jas Dievo draugais ir pranašais.
²⁸ Juk Dievas myli tik tą,
kuris bendrauja su išmintimi.
²⁹ Ji yra puikesnė už saulę
ir nustelbia visus žvaigždynus.
Palyginta su dienos šviesa, ji atrodo šviesesnė,
³⁰ nes dieną išstumia naktis,
o išminties joks nedorumas nenugali.

Atliepas     Išm 7, 7–8; Jok 1, 5

K. Meldžiausi ir man buvo suteiktas supratimas, šaukiausi pagalbos, ir atėjo pas mane išminties dvasia.
A. Ją vertinau labiau negu skeptrą ir sostą, aleliuja.
K. Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
A. Ją vertinau labiau negu skeptrą ir sostą, aleliuja.

Antrasis skaitinys

Iš šventosios mergelės Kotrynos Sienietės Dialogo apie Dievo Apvaizdą
(Cap. 167, Gratiarum actio ad Trinitatem: ed. lat., Ingolstadii, 1583, f. 290^v–291)

Ragauju ir regiu

O amžinoji Dievybe, o amžinoji Trejybe, kuri per sąjungą su dieviškąja prigimtimi suteikei tokią vertę tavo viengimio Sūnaus kraujui! Tu, amžinoji Trejybe, esi lyg gili jūra, kurioje kuo labiau ieškau, tuo daugiau randu, o kuo daugiau randu, tuo labiau tavęs ieškau. Tu pasotini sielą, bet lyg trumpam: pamaitini sielą savojoje bedugnėje, bet ji visuomet lieka alkana ir išbadėjusi, siekianti tavęs, amžinoji Trejybe, ir trokštanti tave, šviesą, regėti tavojoje šviesoje.

Ragauju ir tavo šviesoje bei savo proto šviesa regiu tavo bedugnę, amžinoji Trejybe, ir tavo kūrinių grožį. Regėdama save tavyje, matau, kad esu tavo atvaizdas, nes tu, amžinasis Tėve, esi man davęs savosios galios ir išminties. Toji išmintis yra priskiriama tavo Viengimiui. O Šventoji Dvasia, kylanti iš tavęs, Tėve, ir tavojo Sūnaus, davė man valią, kuria ji man suteikė galią mylėti.

Juk tu, amžinoji Trejybe, esi kūrėja, o aš – kūrinys. Todėl, tavo apšviesta, suvokiu, kuo mane padarei atkūrimo darbe, atliktame tavo viengimio Sūnaus krauju. Jis yra pamilęs tavo kūrinio grožį.

O bedugne, o amžinoji Trejybe, o Dievybe, o jūra gilioji! Ką gi galėjai man duoti didesnio nei save pačią? Tu – ugnis, kuri nuolat liepsnoji ir nesudegi. Tu degi karščiu, teikiančiu meilę sielai. Tu esi ugnis, išsklaidanti bet kokį šaltį ir apšviečianti protus savo šviesa. Toji šviesa leido ir man pažinti tavo tiesą.

Tos šviesos atspindyje pažįstu tave, aukščiausiasis gėri, gėri virš visų gėrybių, vaisingas, neišsemiamas, neįkainojamas gėri, groži virš visokio grožio, išmintie virš visokios išminties. Juk tu esi pati išmintis, tu – angelų maistas, dėl liepsnojančios meilės save davęs žmonėms.

Tu – drabužis, pridengiantis mano nuogumą, tu maitini mus, išbadėjusius, savo saldybe, nes esi saldi be jokio kartumo. O amžinoji Trejybe!

Atliepas

K. Atverk man savo širdį, mano seserie, mano Karalystės paveldėtoja; mano bičiule, pažinusi mano tiesos slėpinius.
A. Esi praturtinta mano Dvasios dovana, nuplauta nuo bet kokios dėmės mano krauju, aleliuja.
K. Ženk iš ramybę teikiančios kontempliacijos ir drąsiai liudyk mano tiesą.
A. Esi praturtinta mano Dvasios dovana, nuplauta nuo bet kokios dėmės mano krauju, aleliuja.

Himnas Tave, Dieve, garbinam 

Tave, Dieve, garbinam, * tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave, amžinąjį Tėvą, * štai garbina visa žemė.
Tau visi angelai, * tau dangūs ir visos galybės,
tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu balsu gieda:
Šventas, šventas, šventas * Viešpats, Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė * tavo garbės ir didybės.
Tave apaštalų * choras garbingas,
tave pranašų * skaičius gausingas,
tave spindinčios * kankinių gretos šlovina.
Tave po visą pasaulį * šventoji Bažnyčia išpažįsta:
Tėvą * begalinės didybės,
Garbingą ir tikrą * vienatinį tavo Sūnų,
Dvasią Šventąją, * ramybės Davėją.

Garbės Karalius tu, Kristau. * Tu Tėvo Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, *
gimei iš Mergelės Marijos.
Tu, mirties galybę sutrynęs, *
tikintiesiems Dangaus karalystę atvėrei.
Tu sėdi Dievo dešinėje, * Tėvo garbėje.
Tikime, kad tu * mūsų teisti ateisi.
Todėl tave meldžiam savo žmonėms padėti, *
kuriuos brangiu krauju esi atpirkęs.
Pakvieski mus * į amžinąją garbę su šventaisiais.

* Išgelbėk, Viešpatie, savo žmones *
ir laimink savo tėvonystę!
Ir valdyki juos, * ir išaukštinki juos amžinybėj.
Kiekvieną dieną * mes garbinam tave.
Ir šlovinam tavo vardą per amžius *
ir per amžių amžius.
O Viešpatie, mus šiandieną * be nuodėmės išlaikyki.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Būk mums, Viešpatie, gailestingas, *
nes tu vienas esi mūsų viltis.
Tavim mes pasitikim, Viešpatie: *
nenusivilsim per amžius.

* Šią paskutinę himno dalį galima praleisti.

Himnas

Kotryna, pagarbos didžios
verta, tau himną giedame,
Bažnyčiai visai tu švieti,
žiedais vainikų papuošta.

Dorybėm iškiliom kilni,
gyvenimu spindėdama,
širdim drąsia ir nuolankia
keliauji, kryžiaus vedama.

Tautoms tu būsi lyg žvaigždė,
šauklė išganymo taikos;
grąžinsi papročius dorus,
raminsi širdis netaikias.

Šventosios Dvasios įkvėpta,
ugningais žodžiais prakalbi;
jie žiba išminties šviesa,
liepsnoja meilės įkarščiu.

Mergele, Dievo mylima,
užtark mus savo maldomis,
kad meile Kristui degdami
jo Karalystės siektume.

Garbė tebūna, Jėzau, tau,
kurs iš Mergelės užgimei,
su Tėvu ir Gaivintoja
Dvasia per amžius amžinus. Amen.

1 prieg.  Aš Kristų išpažįstu ir jo karštai trokštu,
noriu amžinai su juo būti, aleliuja.

62 (63) psalmė (2–9)
Dievo trokštanti siela

Viešpaties ieško tie, kas paliko tamsos darbus.

²  Dieve, tu esi mano Dievas, *
tavęs aš ieškau, –

ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė.

³  Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *
leisk regėti tavo galybę ir garbę!

⁴  Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę.

⁵  Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.

⁶  Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu.

⁷  Atsimenu tave gulėdamas guoly, *
mąstau per kiaurą naktį,

⁸  kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.

⁹  Prie tavęs aš glaudžiuosi, *
tavo dešinė mane palaiko.
 

Giesmė Dan 3, 57–88. 56
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį

Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai (Apr 19, 5).

⁵⁷ Šlovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

⁵⁸ Šlovinkite Viešpatį, dangūs, *
⁵⁹ šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai.

⁶⁰ Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, †
esantys viršum dangaus skliauto, *
⁶¹ šlovinkite Viešpatį, visos galybės.

⁶² Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, *
⁶³ šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai.

⁶⁴ Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, *
⁶⁵ šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai.

⁶⁶ Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
⁶⁷ šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai.

⁶⁸ Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, *
⁶⁹ šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos.

⁷⁰ Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, *
⁷¹ šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos.

⁷² Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, *
⁷³ šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys.

⁷⁴ Tešlovina Viešpatį žemė, *
tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius.

⁷⁵ Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, *
⁷⁶ šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj.

⁷⁷ Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, *
⁷⁸ šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės.

⁷⁹ Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, *
⁸⁰ šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai.

⁸¹ Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, *
⁸² šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos.

⁸³ Šlovink Viešpatį, Izraeli, *
garbink ir didžiai aukštink jį per amžius.

⁸⁴ Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
⁸⁵ šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat.

⁸⁶ Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, *
⁸⁷ šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai.

⁸⁸ Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarijau ir Mišaeli, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, *
garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius.

⁵⁶ Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Šios giesmės pabaigoje nekalbama Garbė Dievui.

149 psalmė
 Šventųjų džiūgavimas

Bažnyčios vaikai, naujosios tautos vaikai džiaugiasi savo karaliumi Kristumi (Hesichijus).

¹ Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji.

² Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, *
sūnūs Ziono – savuoju Karalium.

³ Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, †
teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, *
tegieda jam šlovinimo giesmę.

⁴ Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, *
kukliuosius pergale puošia.

⁵ Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, *
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.

⁶ Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, *
o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko,

⁷ kad tautų nedorėliams atmokėtų *
ir gentims teismą surengtų,

⁸ jų karalius sukaustydami pančiais *
ir jų didžiūnus – grandinėm,

⁹ vykdydami teismo sprendimą. *
Tai garbė Dievo tautai!
 

2 prieg.   Mergelės, šlovinkit Viešpatį;
jums davęs skaisčios meilės troškimą,
jumyse jis savo dovanas vainikuoja, aleliuja.

3 prieg.  Tesidžiaugia šventieji garbe,
įstabiai nugalėję kūno ir kraujo jėgas, aleliuja.

Skaitinėlis         Išm 7, 13–14

Išminties atvira širdimi mokiausi ir norom dalijuosi, – jos turtų neslepiu. Juk ji – neišsemiamas lobis mirtingiesiems, – visi, kas įgyja šį lobį, laimi draugystę su Dievu, jos mokymo dovanomis geriau jį pažįsta.

Trumpasis atliepas

K./A. Šventųjų išmintį skelbs tautos, * aleliuja, aleliuja.
K. Bažnyčia pasakos apie jų šlovę.
A. Aleliuja, aleliuja.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Šventųjų išmintį skelbs tautos, aleliuja, aleliuja.

Zacharijo giesmės prieg.
Šventoji mergelė Kotryna
be paliovos šaukėsi Viešpaties,
kad grąžintų Bažnyčiai taiką, aleliuja.

Maldavimai

Džiaugsmingai šlovinkime Kristų, mergelių Sužadėtinį ir vainiką, ir maldaukime:
   Jėzau, mergelių vainike, išklausyk mus!

Kristau, šventosios mergelės mylėjo tave kaip vienintelį Sužadėtinį,
—  niekam neleisk mūsų atskirti nuo tavo meilės.
Marijai, savo Motinai, tu uždėjai mergelių Karalienės vainiką,
—  jai užtariant, padėk mums visada tyra širdimi tau tarnauti.
Užtariant mergelėms, kurios visa širdimi tau tarnavo ir stengėsi būti šventos kūnu ir dvasia,
—  tegu laikinieji šio pasaulio dalykai niekada mūsų neatitraukia nuo tavęs.
Viešpatie Jėzau, Sužadėtini, kurio laukė protingosios mergelės,
—  padėk visada budriai ir viltingai tavęs laukti.
Užtariant šventajai Kotrynai, vienai iš protingųjų mergelių būrio,
—  teik mums išminties ir gyvenimo tyrumo.

Skaitinėlis        Išm 8, 20a

Suvokiau, kad neįsigysiu išminties, jeigu Dievas man jos neduos – tai buvo ženklas suprasti, kas gali tą dovaną duoti.

K. Tai išmintinga mergelė, aleliuja.
A. Kurią Viešpats rado budinčią, aleliuja.

Skaitinėlis        1 Kor 7, 25

Dėl nesituokiančiųjų aš neturiu Dievo įsakymo, bet duodu patarimą kaip žmogus, iš Dievo gailestingumo vertas pasitikėjimo.

K. Štai išmintinga mergelė, aleliuja.
A. Viena iš protingųjų būrio, aleliuja.

Skaitinėlis     Apr 19, 6b. 7

Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi.

K. Radau tą, kurį myli mano širdis, aleliuja.
A. Tvirtai apkabinau jį ir nepaleisiu, aleliuja.

Himnas

Kotryna, pagarbos didžios
verta, tau himną giedame,
Bažnyčiai visai tu švieti,
žiedais vainikų papuošta.

Dorybėm iškiliom kilni,
gyvenimu spindėdama,
širdim drąsia ir nuolankia
keliauji, kryžiaus vedama.

Tautoms tu būsi lyg žvaigždė,
šauklė išganymo taikos;
grąžinsi papročius dorus,
raminsi širdis netaikias.

Šventosios Dvasios įkvėpta,
ugningais žodžiais prakalbi;
jie žiba išminties šviesa,
liepsnoja meilės įkarščiu.

Mergele, Dievo mylima,
užtark mus savo maldomis,
kad meile Kristui degdami
jo Karalystės siektume.

Garbė tebūna, Jėzau, tau,
kurs iš Mergelės užgimei,
su Tėvu ir Gaivintoja
Dvasia per amžius amžinus. Amen.

Skaitinėlis       Jok 1, 17–18

Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi. O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką.

Trumpasis atliepas

K./A. Pas Karalių ateina mergelės, aidint šūksniams džiaugsmingiems, * aleliuja, aleliuja.
K. Jos įeina į Karaliaus rūmus.
A. Aleliuja, aleliuja.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Pas Karalių ateina mergelės, aidint šūksniams džiaugsmingiems, aleliuja, aleliuja.

Marijos giesmės prieg.
Visada ir visur Kotryna ieškojo Dievo ir jį rado.
Savo meilės galia vienijosi su juo, aleliuja.

Malda

Dieve, tu savo meile uždegei Kristaus kančias apmąstančią ir tavo Bažnyčiai tarnaujančią šventąją Kotryną; jai užtariant, suteik ir mums malonę gyventi vienybėje su Atpirkėju ir džiugia širdimi laukti jo garbingojo atėjimo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Maldavimai

Džiugiai garbinkime Kristų, raginusį siekti skaistumo dėl Dangaus karalystės, ir jį maldaukime:
   Jėzau, mergelių Karaliau, išklausyk mus!

Kristau, tu Bažnyčią kaip nekaltą mergelę sužiedavai su savimi,
—  išlaikyk ją nesuteptą ir šventą.
Kristau, šventosios mergelės su degančiais žibintais išėjo tavęs pasitikti,
—  neleisk, kad tau pasišventusių tarnaičių žibintams pristigtų ištikimybės aliejaus.
Viešpatie, tavo Sužadėtinė Bažnyčia išsaugojo nepažeistą ir gryną tavo duotąjį tikėjimą,
—  padėk visiems krikščionims išsaugoti tikėjimo grynumą ir tvirtumą.
Savo žmonėms tu šiandien leidi džiaugsmingai minėti šventąją mergelę Kotryną,
—  leisk mums nuolat džiaugtis jos užtarimu.
Šventąsias mergeles tu priėmei į vestuvių pokylį,
—  mirusiuosius priimk į Dangaus karalystės puotą.