šv. Vincentą Paulietį.

VYRAMS,LABDARIAMS

Gimė 1581 m. Akvitanijoje. Baigęs studijas ir įšventintas kunigu, klebonavo Paryžiuje. Įkūrė kunigų misionierių kongregaciją, kad šventumo dvasia ugdytų kunigus ir padėtų vargšams. Kartu su šv. Liudvika de Marijak įkūrė Gailestingųjų seserų kongregaciją. Mirė Paryžiuje 1660 m.

Antrasis skaitinys

Iš šventojo kunigo Vincento Pauliečio Raštų
(Cf. Correspondance, Entretiens, Documents, ed. P. Coste, Paris 1920–1925, passim)

Tarnauti vargšams turi būti užvis svarbiausia

Neturėtume vargšų vertinti pagal jų išorinį apdarą ir išvaizdą, nei pagal dvasinius talentus, kuriais jie atrodo apdovanoti, juolab kad dažniausiai jų protas esti šiurkštus ir neišlavintas. Tačiau jei vargšus vertinsite vadovaudamiesi tikėjimo šviesa, įžiūrėsite juose Dievo Sūnų, kuris pats panoro tapti vargšu. Kentėdamas jis pats tapo beveik nepanašus į žmogų, pagonims atrodė pamišėlis, o žydams buvo papiktinimas, tačiau vis tiek jiems sakėsi skelbiąs Evangeliją vargšams: Jis pasiuntė mane, kad skelbčiau gerąją naujieną vargdieniams. Mums irgi derėtų turėti tokią širdies nuostatą ir sekti Kristaus veiksmais, tai yra vargšais rūpintis, juos guosti, jiems pagelbėti, juos užtarti.

Kristus panoro gimti vargšas, todėl ir mokinius sau išsirinko iš vargšų, pats tapo vargšų tarnu ir taip su jais susitapatino, kad sakė, jog tai, kas gera ar bloga padaroma vargšams, jam padaroma. Dievas, kadangi myli vargšus, myli ir jų mylėtojus. Juk kai žmogus brangina kitą, savo meilės prieraišumu apglėbia ir tuos, kurie yra ano bičiuliai ar pagalbininkai. Dėl to ir patys tikimės, jog vargšų dėka pelnysime Dievo meilę. Taigi juos lankydami, stenkimės rūpintis beturčiais ir vargšais, taip juos užjauskime, kad jaustumėmės taip, kaip Apaštalas sako: Visiems tapau viskuo. Tegul artimųjų rūpesčiai ir vargai jaudina širdį ir skatina melstis Dievui, kad jis į mus įlietų gailestingumo ir atjautos jausmus, užtvindytų jais mūsų širdis ir tokias jas išsaugotų.

Tarnauti vargšams turi būti užvis svarbiausia, ir to negalima atidėlioti. Antai, jeigu besimeldžiant prireiktų nunešti vaistų ar kaip kitaip padėti kokiam elgetai, ramia sąžine atlikite, ką turite padaryti, viską aukodami Dievui lyg maldą. Tik nesisielokite ir nedrumskite sąžinės, esą nusidėjote, dėl patarnavimo vargšams nutraukdami maldą; Dievo jūs neapleidžiate, jeigu dėl Dievo imatės kito darbo, jeigu nutraukiate vieną Dievo darbą, kad galėtumėte atlikti kitą.

Todėl, kai apleidžiate maldą, kad pagelbėtumėte kokiam nors vargšui, prisiminkite, jog taip jūs patarnaujate Dievui. Meilė yra aukščiau už bet kokias taisykles, be to, visa turi krypti į ją: kadangi ji yra didelė ponia, reikia vykdyti visus jos paliepimus. Taigi atnaujinę sielos užsidegimą vykdykime savo tarnystę, labiausiai ieškodami tų, kurie yra apleisti, nes jie mums yra duoti kaip šeimininkai ir globėjai.

Atliepas    1 Kor 9, 19a. 22; Job 29, 15–16a

K. Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas. Silpniesiems pasidariau silpnas.
A. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau.
K. Buvau akys aklam, kojos luošam, tėvas buvau beturčiui.
A. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau.

Zacharijo giesmės prieg.
Vincentas buvo nuliūdusiųjų guodėjas,
didysis našlaičių gynėjas, našlių rėmėjas.

Malda

Dieve, tu vargšams globoti ir dvasininkams auklėti šventąjį kunigą Vincentą apdovanojai apaštališkomis dorybėmis; uždek ir mus uolumo dvasia, kad mylėtume, ką jis mylėjo, ir gyventume, kaip jis mokė. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Marijos giesmės prieg.
„Ką padarėte
vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių,
man padarėte“, – sako Viešpats.