šv. Mykolą, Gabrielių ir Rapolą.

Prieg.  Angelų akivaizdoje
ateikite pagarbinti Viešpaties.

Himnas

Šios mūsų giesmės šlovins jus,
galingieji arkangelai,
jūs spindit iškilnia garbe
aukštybių rūmuos, danguje.

Dangaus kariuomenės vedly,
nenugalimas Mykolai,
tebus tvirta tau dešinė,
malonėj Dievo mus laikyk.

Gabrieliau, išrinktas šaukly
didysis Dievo paslapčių,
apsaugok mus, kad nuolatos
mylėtume šviesos kelius.

Padėk mums, Rapolai, keliaut
į dangiškąją tėviškę,
ir kūno leisk išvengt ligų,
ir sielas gydyki kartu.

Jūs, skaisčios gretos angelų,
padėkit mums, globokit mus,
laimingi kad galėtume
dalytis su jumis džiaugsmu.

Aukščiausiam Tėvui te garbė
visa ir Sūnui amžiais bus,
ir Dvasiai guodžiančiai, kuriuos
sutartinai jūs šlovinat. Amen.

1 prieg.  Vilnijo jūra ir drebėjo žemė,
kai arkangelas Mykolas žengė iš dangaus.

96 (97) psalmė

¹ Viešpats yra Karalius! Tedžiūgauja žemė, *
tekrykštauja ir tolimosios salos!

² Debesys ir patamsiai jį apsupę, *
teisumas ir teisingumas parėmę jo sostą.

³ Pirma savęs jis siunčia ugnį *
ir sunaikina visus savo priešus.

⁴ Nuo jo žaibų nušvinta pasaulis, *
žemė tai mato ir dreba.

⁵ Viešpaties Artume kalnai tirpsta lyg vaškas, – *
žemė visa – nuo Viešpaties Artumo.

⁶ Dangūs skelbia jo teisumą, *
ir visos tautos regi jo garbę.

⁷ Visi drožinių garbintojai susigėdo, – †
veltui jie gyrėsi stabais beverčiais; *
visos dieviškos būtybės prieš jį puola kniūbsčios.

⁸ Zionas tai girdi ir džiaugias, *
Judo miestai, Viešpatie, džiūgauja dėl tavo teismo.

⁹ Tu, Viešpatie, visoje žemėje esi iškilniausias, – *
už visus dievus didingesnis.

¹⁰ Viešpats myli tuos, kurie pikto nekenčia, †
savo ištikimųjų gyvastį jis saugo, *
gelbsti juos iš nedorėlių rankos.

¹¹ Šviesa spindi teisiajam, *
džiaugsmas – visiems tyraširdžiams.

¹² Džiaukitės Viešpatyje, teisieji, *
dėkokite jo šventajam vardui!

2 prieg.  Angelas Gabrielius pasirodė Zacharijui ir tarė:
„Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų,
o tu jį praminsi Jonu.“

102 (103) psalmė

I

¹ Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir visa mano esybė tešlovina jo šventąjį vardą!

² Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir neužmiršk, koks jisai geras –

³ jis atleidžia visas tavo nuodėmes *
ir visas tavo negales išgydo,

⁴ jis atperka iš Duobės tavo gyvastį, *
apsupa tave gailestingumu ir meile,

⁵ jis pripildo tavo gyvenimą gėrybėm, *
kad būtum jaunas ir stiprus lyg erelis.

⁶ Viešpats vykdo teisumo darbus, *
gina teises visų engiamųjų.

⁷ Savo kelius jis parodė Mozei, *
didžius savo darbus Izraelio tautai.

⁸ Viešpats yra mylintis ir gailestingas, *
rūstaut negreitas, kupinas ištikimosios meilės.

⁹ Ne visą laiką jis barsis, *
ne amžinai bus įširdęs.

¹⁰ Baudžia jis mus ne pagal mūsų nuodėmių dydį, *
ne pagal kaltes mums atmoka.

¹¹ Kaip aukštai yra dangūs virš žemės, *
taip didis yra jo gerumas jo pagarbiai bijantiesiems;

¹² kaip Rytai nuo Vakarų yra nutolę, *
taip toli jis mūsų nuodėmes išsklaido.

¹³ Kaip tėvas vaikų savo gailis, *
taip Viešpats gailisi jo pagarbiai bijančiųjų.

3 prieg.  Aš esu angelas Rapolas,
tarnaujantis Viešpaties akivaizdoje;
o jūs šlovinkite Dievą
ir apsakykite visus jo nuostabius darbus.

II

¹⁴ Jis juk žino, iš ko mes padaryti, *
atsimena, jog esame dulkės.

¹⁵ Dienos žmogaus panašios į žolę, – *
jisai pražysta lyg pievų žiedas,

¹⁶ bet vos pūsteli vėjas, jis ir prapuola, *
žymės nepalikęs išnyksta.

¹⁷ Betgi Viešpats geras per amžių amžius *
tiems, kurie pagarbiai jo bijo,

ir teisus – ainių ainiams, †
¹⁸ visiems, kas jo Sandoros laikos *
ir ištikimai jo įsakymus vykdo.

¹⁹ Viešpats danguose savo sostą pastatė, *
jo karališka galybė viską valdo.

²⁰ Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai, – †
jo įsakymą vykdantys galingieji, *
ištartam jo žodžiui paklusnūs.

²¹ Šlovinkite Viešpatį, jo visos galybės, – *
jūs, tarnai, vykdantys jo valią.

²² Šlovinkite Viešpatį, visi, jo sukurtieji, †
kiekvienoj jo viešpatijos vietoj. *
Šlovink Viešpatį, mano siela!

K. Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai.
A. Jo įsakymą vykdantys galingieji.

Pirmasis skaitinys

Iš šventojo apaštalo Jono Apreiškimo knygos       12, 1–17

Mykolo kova su slibinu

¹ Pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. ² Ji buvo nėščia ir dejavo, kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius. ³ Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. ⁴ Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį. ⁵ Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto. ⁶ O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.

⁷ Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, ⁸ bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. ⁹ Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. ¹⁰ Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį:
„Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas,
galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia,
nes išmestas mūsų brolių kaltintojas,
skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.
¹¹ Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu.
Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti.
¹² Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!
Bet vargas žemei ir jūrai,
nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio,
žinodamas mažai beturįs laiko.“

¹³ Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, puolė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką. ¹⁴ Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę, kur bus maitinama ir saugoma nuo gyvatės per laiką, du laikus ir pusę laiko. ¹⁵ Gyvatė išliejo iš savo nasrų paskui moterį lyg upę vandens, kad nuplukdytų ją bangomis. ¹⁶ Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų. ¹⁷ Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugo Jėzaus liudijimą.

Atliepas        Plg. Apr 12, 7. 10; 19, 1

K. Danguje pasidarė tylu, kai slibinas susikovė su arkangelu Mykolu.
A. Pasigirdo balsas: „Išganymas, šlovė ir galybė visagaliam Dievui!“
K. Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Mesijo valdžia.
A. Pasigirdo balsas: „Išganymas, šlovė ir galybė visagaliam Dievui!“

Antrasis skaitinys

Iš šventojo popiežiaus Grigaliaus Didžiojo Evangelijų homilijų
(Hom. 34, 8–9: PL 76, 1250–1251)

Angelų vardas atspindi jų veiklą, o ne prigimtį

Dera žinoti, kad angelų vardas atspindi jų veiklą, o ne prigimtį. Šios šventosios dangaus tėvynės dvasios visada lieka dvasios, tačiau negalima jų kaskart vadinti angelais, nes tik tada jos būna angelai, kai per jas kas nors pranešama. Dvasios, kurios praneša mažesnės svarbos žinią, vadinamos angelais, o kurios paskelbia pačius svarbiausius dalykus – arkangelais.

Štai kodėl pas Mergelę Mariją siunčiamas ne paprastas angelas, o arkangelas Gabrielius: šitokią užduotį derėjo patikėti tik aukščiausiam iš angelų, nes jis turėjo pranešti visų svarbiausią naujieną.

Kai kurie angelai turi savus vardus, taip žodžiais pažymimi darbai, kuriuos jie pajėgia atlikti. Tik tuos vardus jie gauna ne šventajame mieste, kurį visagalio Dievo regėjimas pripildo tobulo žinojimo ir jų asmenys ten atpažįstami be vardų; bet eidami pas mus vykdyti kokios nors tarnystės, jie gauna vardus pagal savo tarnystes. Todėl Mykolo vardas reiškia „Kas toks kaip Dievas?“, Gabrieliaus – „Dievo galybė“, o Rapolo – „Dievas gydo.“

Kai tik prireikia įstabaus narsumo, siunčiamas Mykolas, idant iš jo veikimo ir vardo būtų duota suprasti, kad niekas negali įvykdyti to, ką įstengia tik Dievas. Senajam priešui, kuris iš puikybės geidė būti panašus į Dievą, sakydamas: Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių užkelsiu savo sostą, prilygsiu Aukščiausiajam, bus leista turėti galią iki pasaulio pabaigos, kai jis bus nubaustas amžinąja bausme. Tada jam reikės susikauti su arkangelu Mykolu, kaip pasakoja Jonas: Užvirė kova su arkangelu Mykolu.

Pas Mariją siunčiamas Gabrielius, kurio vardas reiškia „Dievo galybė“: juk jis atėjo pranešti apie tą, kuris teikėsi nusižeminti iki žmogaus, kad nugalėtų piktųjų dvasių galybes. Šitaip „Dievo galybė“ skelbė atėjimą to, kuris yra galybių Viešpats ir stiprus mūšyje.

Rapolo vardas, kaip jau minėjome, aiškinamas kaip „Dievas gydo“; mat palietęs Tobito akis, tarsi tikras gydytojas, jis išsklaidė jo aklumo tamsą. Taigi vardas to, kuris buvo siunčiamas gydyti, turėjo reikšti, kad „Dievas gydo.“

Atliepas        Plg. Apr 8, 3. 4; Dan 7, 10b

K. Atsistojo angelas prie šventyklos aukuro, laikydamas aukso smilkytuvą; jam buvo duota daug smilkalų.
A. Ir pakilo kvapūs smilkalų dūmai iš angelo rankų į Viešpaties akivaizdą.
K. Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo ir miriadų miriadai pas jį stovėjo.
A. Ir pakilo kvapūs smilkalų dūmai iš angelo rankų į Viešpaties akivaizdą.

Himnas Tave, Dieve, garbinam 

Tave, Dieve, garbinam, * tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave, amžinąjį Tėvą, * štai garbina visa žemė.
Tau visi angelai, * tau dangūs ir visos galybės,
tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu balsu gieda:
Šventas, šventas, šventas * Viešpats, Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė * tavo garbės ir didybės.
Tave apaštalų * choras garbingas,
tave pranašų * skaičius gausingas,
tave spindinčios * kankinių gretos šlovina.
Tave po visą pasaulį * šventoji Bažnyčia išpažįsta:
Tėvą * begalinės didybės,
Garbingą ir tikrą * vienatinį tavo Sūnų,
Dvasią Šventąją, * ramybės Davėją.

Garbės Karalius tu, Kristau. * Tu Tėvo Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, *
gimei iš Mergelės Marijos.
Tu, mirties galybę sutrynęs, *
tikintiesiems Dangaus karalystę atvėrei.
Tu sėdi Dievo dešinėje, * Tėvo garbėje.
Tikime, kad tu * mūsų teisti ateisi.
Todėl tave meldžiam savo žmonėms padėti, *
kuriuos brangiu krauju esi atpirkęs.
Pakvieski mus * į amžinąją garbę su šventaisiais.

* Išgelbėk, Viešpatie, savo žmones *
ir laimink savo tėvonystę!
Ir valdyki juos, * ir išaukštinki juos amžinybėj.
Kiekvieną dieną * mes garbinam tave.
Ir šlovinam tavo vardą per amžius *
ir per amžių amžius.
O Viešpatie, mus šiandieną * be nuodėmės išlaikyki.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Būk mums, Viešpatie, gailestingas, *
nes tu vienas esi mūsų viltis.
Tavim mes pasitikim, Viešpatie: *
nenusivilsim per amžius.

* Šią paskutinę himno dalį galima praleisti.

Himnas

Kristau, o šviesybe Tėvo,
       dora, gyvastie širdžių,
tau maldas ir giesmes liejam
       angelų akivaizdoj,
pakaitom su jais tau giedam,
       gaudžiam sąskambiais darniais.

Tris arkangelus šlovingus
       gerbkime sutartinai,
bet pirmiausia patį vadą
       kareivijų dangiškų,
Mykolą, kuris šėtoną
       sutrina galia didžia.

Jo apgintus, sergėk, Kristau,
       mus nuo priešo ir šalin
vyk visas jo nedorybes;
       tyrus kūnu ir dvasia
mus į rojų sugrąžinki
       vien iš gailesčio didaus.

Šlovę Tėvui užgiedokim,
       netausodami balsų,
šlovę Kristui atskardenkim,
       šlovę Dvasiai guodžiančiai,
Dievui, kurs Trejybėj vienas
       lieka amžiais amžinais. Amen.

1 prieg.  Drauge su angelais šlovinkime Viešpatį,
kuriam cherubinai ir serafinai gieda:
„Šventas, šventas, šventas!“

62 (63) psalmė (2–9)
Dievo trokštanti siela

Viešpaties ieško tie, kas paliko tamsos darbus.

²  Dieve, tu esi mano Dievas, *
tavęs aš ieškau, –

ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė.

³  Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *
leisk regėti tavo galybę ir garbę!

⁴  Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę.

⁵  Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.

⁶  Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu.

⁷  Atsimenu tave gulėdamas guoly, *
mąstau per kiaurą naktį,

⁸  kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.

⁹  Prie tavęs aš glaudžiuosi, *
tavo dešinė mane palaiko.
 

Giesmė Dan 3, 57–88. 56
Visi kūriniai tegarbina Viešpatį

Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai (Apr 19, 5).

⁵⁷ Šlovinkite Viešpatį, visi, Viešpaties sukurtieji, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

⁵⁸ Šlovinkite Viešpatį, dangūs, *
⁵⁹ šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai.

⁶⁰ Šlovinkite Viešpatį, visokie vandenys, †
esantys viršum dangaus skliauto, *
⁶¹ šlovinkite Viešpatį, visos galybės.

⁶² Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, *
⁶³ šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždynai.

⁶⁴ Šlovinkite Viešpatį, rasos ir lietūs, *
⁶⁵ šlovinkite Viešpatį, visokie vėjai.

⁶⁶ Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
⁶⁷ šlovinkite Viešpatį, speigai ir karščiai.

⁶⁸ Šlovinkite Viešpatį, rasos ir pūgos, *
⁶⁹ šlovinkite Viešpatį, vėsuma ir šalnos.

⁷⁰ Šlovinkite Viešpatį, ledai ir sniegynai, *
⁷¹ šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos.

⁷² Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsybės, *
⁷³ šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys.

⁷⁴ Tešlovina Viešpatį žemė, *
tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius.

⁷⁵ Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, *
⁷⁶ šlovinkite Viešpatį, želmenys, augantys dirvoj.

⁷⁷ Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, *
⁷⁸ šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės.

⁷⁹ Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas jūroje plauko, *
⁸⁰ šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai.

⁸¹ Šlovinkite Viešpatį, žvėrys visi ir galvijai, *
⁸² šlovinkite Viešpatį, vaikai žmonijos.

⁸³ Šlovink Viešpatį, Izraeli, *
garbink ir didžiai aukštink jį per amžius.

⁸⁴ Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
⁸⁵ šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat.

⁸⁶ Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, *
⁸⁷ šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankiaširdžiai.

⁸⁸ Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarijau ir Mišaeli, *
garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius.

Šlovinkime Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią, *
garbinkime ir didžiai aukštinkime jį per amžius.

⁵⁶ Šlovinamas esi dangaus aukštybėj, *
aukštinamas ir garbinamas per amžius.

Šios giesmės pabaigoje nekalbama Garbė Dievui.

149 psalmė
 Šventųjų džiūgavimas

Bažnyčios vaikai, naujosios tautos vaikai džiaugiasi savo karaliumi Kristumi (Hesichijus).

¹ Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji.

² Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, *
sūnūs Ziono – savuoju Karalium.

³ Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, †
teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, *
tegieda jam šlovinimo giesmę.

⁴ Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, *
kukliuosius pergale puošia.

⁵ Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, *
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.

⁶ Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą, *
o rankoje dviašmenį kalaviją telaiko,

⁷ kad tautų nedorėliams atmokėtų *
ir gentims teismą surengtų,

⁸ jų karalius sukaustydami pančiais *
ir jų didžiūnus – grandinėm,

⁹ vykdydami teismo sprendimą. *
Tai garbė Dievo tautai!
 

2 prieg.  Viešpaties angelai,
šlovinkite jį per amžius!

3 prieg.  Tave, šventasis Viešpatie,
visi angelai garbina danguje,
vienu balsu giedodami:
„Tau, Dieve, pridera šlovės giesmė!“

Skaitinėlis        Pr 28, 12–13a

Jokūbas žiūri, laiptai stovi žemėje, o jų viršus siekia dangų, ir Dievo angelai jais laipioja aukštyn ir žemyn. Žiūri, Viešpats stovi prie jo ir sako: „Aš esu Viešpats, Dievas tavo senelio Abraomo ir Dievas Izaoko.“

Trumpasis atliepas

K./A. Atsistojo angelas * prie šventyklos aukuro.
K. Laikydamas aukso smilkytuvą.
A. Prie šventyklos aukuro.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Atsistojo angelas prie šventyklos aukuro.

Zacharijo giesmės prieg.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
matysite atsivėrusį dangų
ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius
ant Žmogaus Sūnaus.

Maldavimai

Broliai seserys, garbinkime Viešpatį, kuriam daugybė angelų tarnauja ir sutartinai gieda. Džiaugsmingai sakykime:
      Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai!

Dieve, tu įsakei savo angelams saugoti mus visuose mūsų keliuose,
—  vesk mus savo takais, kad nesukluptume.
Tėve, tavo veidą danguje visada regi mūsų angelai,
—  skatink mus nuolat ilgėtis tavojo veido.
Dieve, tavo vaikai bus kaip angelai danguje,
—  padėk mums būti skaistiems širdimi ir kūnu.
Dieve, siųsk savo tautai į pagalbą Mykolą, dangaus galybių kunigaikštį,
—  kad mus gintų kovoje su šėtonu ir jo angelais.

Prieg.  Mykolas, vienas iš vyriausių didžiūnų,
atėjo man pagelbėti.

Skaitinėlis        Dan 12, 1

Anuo metu pasirodys Michaelis, galingasis didžiūnas, tavo tautos sargas. Užeis metas tokių vargų, kokių dar nėra niekad buvę nuo to laiko, kai atsirado tautos. Bet anuo metu tavo tauta bus išgelbėta, – visi, kurie tik yra rasti įrašyti knygoje.

K. Viešpats pasiųs savo angelus su skardžiais trimitais.
A. Jie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių pasaulio šalių.

Prieg.  Gabrielius, kurį buvau anksčiau matęs regėjime,
atskrido prie manęs ir pamokė.

Skaitinėlis        Dan 9, 22–23

Gabrielius pamokė mane, kalbėdamas ir tardamas man: „Danieli, atėjau duoti tau išminties ir supratimo. Kai tu pradėjai savo maldavimus, išėjo žodis, ir aš atėjau tau jį pasakyti, nes tu esi labai brangus žmogus. Taigi įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą!“

K. Šlovinkite Viešpatį, visos jo galybės.
A. Tarnai, vykdantys jo valią!

Prieg.  Angelas Rapolas buvo pasiųstas
pas Tobitą ir Sarą jų išgydyti.

Skaitinėlis        Tob 12, 15. 18. 20b

Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti Viešpaties Šlovės akivaizdoje. Aš, būdamas su jumis, to nedariau savo nuosprendžiu, bet vykdžiau Dievo valią. Šlovinkite jį kasdien ir visados. Giedokite jam giesmę! Štai aš žengiu pas tą, kuris mane pasiuntė. Užrašykite į knygą visus šiuos, jums įvykusius, dalykus.

K. Dievas liepė savo angelams.
A. Kad saugotų tave visur, kur beeitum.

Himnas

Angelą taikos Mykolą atsiųski,
Kristau, iš dangaus į šventovę šitą,
jam dažnai pas mus besilankant, viskas
       klostosi šviesiai.

Angelas stiprus teatlėks Gabrielius
iš aukštai, išgins seną priešą narsiai
ir dažniau lankys įstabia malone
       mūsų bažnyčią.

Angelą atsiųsk, gelbėtoją didį
Rapolą, kad jis, iš dangaus atskriejęs,
gydytų silpnus ir teisingą žingsniams
       rodytų kryptį.

Kristau, tu garbė angelų šventųjų,
choras jų visad su mumis tebūna,
kol visi kartu giesmėmis Trejybę
       šlovinsim amžiais. Amen.

1 prieg.  Angelų Karaliau,
savo didybe tu pripildei dangaus aukštybes.

8 psalmė
Kūrėjo didybė ir žmogaus vertingumas

Visa jam palenkė po kojų, o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva Bažnyčios (Ef 1, 22).

² Viešpatie, mūsų Dieve, †
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje! *
Savo didybe pripildei dangaus aukštybes.

³ Mažylių ir kūdikių lūpomis †
sukūrei sau šlovę varžovams sutramdyt, *
kad nutildytum maištautoją ir priešą.

⁴ Kai žvelgiu į tavąjį dangų, – tavo rankų darbą, – *
į žvaigždes ir mėnulį, kuriuos tu pritvirtinai, –

⁵ kas gi žmogus, kad tu jį atsimeni, *
kas tas mirtingasis, kad jisai tau rūpi?

⁶ Tu sukūrei jį nedaug už save menkesnį, *
apvainikavai garbe ir didybe.

⁷ Šeimininku savo kūrinių jį paskyrei, *
padėjai visa prie jo kojų:

⁸ avis ir jaučius – visus aliai vieno – *
ir laukinius žvėris,

⁹ padangių paukščius bei jūrų žuvį *
ir visa, kas vandenų gilybėse nardo.

¹⁰ Viešpatie, mano Dieve, *
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!

2 prieg.  Angelų artume šlovinimo giesmę tau giedu,
mano Dieve!

137 (138) psalmė
Padėka Dievui

Žemės karaliai atsineš savo puošnumą į šventąjį miestą (plg. Apr 21, 24).

¹ Iš visos širdies, Viešpatie, tau dėkoju, †
angelų artume šlovinimo giesmę tau giedu. *
² Kniūbsčias puolu prie tavo Namų šventųjų.

Dėkoju tavo šventajam vardui †
už tavo ištikimybę ir gerumą, *
nes išaukštinai virš visų savo pažadą ir vardą.

³ Manęs išklausei, kai šaukiausi, *
ir įkvėpei man drąsą.

⁴ Šlovins tave, Viešpatie, visi žemės karaliai, *
išgirdę, ką esi pažadėjęs.

⁵ Giedos jie apie Viešpaties kelią, *
nes Viešpaties garbė – didinga.

⁶ Nors aukštybėse Viešpats gyvena, †
jis rūpinasi nuolankiaisiais, *
o išpuikėlius atpažįsta iš tolo.

⁷ Kai tenka man bristi per didelį vargą, *
tu mano gyvastį saugai.

Prieš mano įtūžusius priešus tu pakeli ranką, *
tavo dešinė mane išvaduoja.

⁸ Viešpats savo užmojį man įvykdys. †
Amžina, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, – *
Neatmesk to, ką sukūrei.

3 prieg.   Išvydau sosto viduryje stovintį Avinėlį,
jis buvo tartum užmuštas,
ir girdėjau balsus
daugybės angelų aplinkui sostą.

Giesmė   Plg. Kol 1, 12–20

¹² Dėkokime Dievui Tėvui, *
kuris padarė mus tinkamus paveldėti šviesoje šventųjų dalį,

¹³ kuris iš tamsybių valdžios mus išgelbėjo *
ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.

¹⁴ O jame mes turime atpirkimą, *
nuodėmių atleidimą.

¹⁵ Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, *
visos kūrinijos pirmgimis,

¹⁶ nes jame visa sukurta, *
kas tik yra danguj ir žemėj,

kas regima ir neregima, *
ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios.

Visa sukurta per jį ir jam. †
¹⁷ Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. *
¹⁸ Ir jis yra Galva Kūno – Bažnyčios.

Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, *
kad visame kame turėtų pirmenybę.

¹⁹ Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę *
²⁰ ir per jį visa su savimi sutaikinti,

jo kryžiaus krauju darydamas taiką, – *
per jį sutaikinti visa, kas yra danguj ir žemėj.

Skaitinėlis        Apr 1, 4b–5. 6b

Malonė ir ramybė jums nuo to, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, ir nuo septynių dvasių, esančių prieš jo sostą, ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo liudytojo, mirusiųjų pirmgimio, žemės karalių valdovo. Tam, kuris mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes, – jam šlovė ir galybė per amžių amžius!

Trumpasis atliepas

K./A. Pakilo kvapūs smilkalai * į Viešpaties akivaizdą.
K. Iš angelo rankų.
A. Į Viešpaties akivaizdą.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Pakilo kvapūs smilkalai į Viešpaties akivaizdą.

Marijos giesmės prieg.
Angelas Gabrielius kalbėjo Marijai:
„Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų,
kurį pavadinsi Jėzumi.“

Maldavimai

Melskime Viešpatį, kad mokėtume klausyti jo balso, kaip jo valią vykdantys angelai, ir sakykime:
       Tave meldžiame, išklausyk mus!

Kad mūsų maldos kiltų į tave
—  kaip kvapūs smilkalai iš angelų rankų.
      Tave meldžiame, išklausyk mus!
Kad mūsų atnašos tavo angelo rankomis
—  būtų nuneštos prie tavo dangiškojo sosto.
      Tave meldžiame, išklausyk mus!
Kad drauge su gausia angelų kareivija galėtume skelbti Dievui garbę aukštybėse,
—  o žemėje žmonėms ramybę.
      Tave meldžiame, išklausyk mus!
Kad gyvenimo pabaigoje angelai mus priimtų
—  ir nuvestų į rojaus tėvynę.
      Tave meldžiame, išklausyk mus!
Kad šventasis arkangelas Mykolas
—  mirusių tikinčiųjų sielas įvestų į šventąją šviesą.
      Tave meldžiame, išklausyk mus!

Malda

Dieve, tu gražiai skirstai pareigas angelams ir žmonėms; tad atsiųsk tavo didybei danguje tarnaujančių dvasių, kad globotų mūsų gyvenimą žemėje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.