Prieg. Viešpats tikrai prisikėlė, aleliuja.

Himnas

Tedžiūgauja dangus aukštai,
pritarkit, jūra su žeme: 
po kryžiaus Kristus keliasi, 
grąžindamas gyvenimą.

Vėl švinta laikas malonus,
giedra išganymo diena, 
pasaulis, atpirktas krauju, 
suspindęs numeta miglas.

Mirtis ir tos mirties kančia –
tai išpirka už nuodėmes;
dorybė liks nepažeista, 
nes nugalėtas nugali.

Tai mūsų vilčiai atgaiva,
tai tikinčių tikėjimas, 
kad prisikelti galime 
palaimintam gyvenimui.

Velykų auką šviesiąją,
tokių gėrybių lydimi, 
visi laimingai švęskime, 
malonėmis apipilti.

O Jėzau, sielas džiuginki 
Velykų amžina šviesa, 
malone mus atgaivinai, 
priimki savo garbėje.

Tebūna, Jėzau, tau garbė,
iš kapo prisikėlusiam, 
su Tėvu ir Dvasia Šventa 
per amžių amžius, visados. Amen.

K. Dievas prikėlė Kristų iš numirusių, aleliuja.
A. Kad mūsų tikėjimas ir viltis kiltų į Dievą, aleliuja.

Pirmasis skaitinys

Iš Apreiškimo knygos    21, 1–8

Naujoji Jeruzalė

Aš, Jonas, ¹ regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko ir jūros taip pat nebeliko. ² Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui. ³ Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. ⁴ Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“

⁵ O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Ir sako: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri.“ ⁶ Ir jis man pasakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio. ⁷ Tai paveldės nugalėtojas, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus. ⁸ O bailiams, neištikimiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis.“

Atliepas    Apr 21, 3b. 4

K. Štai Dievo padangtė tarp žmonių, jis apsigyvens pas juos.
A. Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių, aleliuja.
K. Nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.
A. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių, aleliuja.

Antrasis skaitinys   

Iš Laiško Diognetui
(Nn. 5–6: Funk 1, 317–321)

Krikščionys pasaulyje

Krikščionys nuo kitų žmonių nesiskiria nei kraštu, nei kalba, nei papročiais; jie negyvena kokiuose savuose miestuose, nevartoja kitoniškos tarmės, neturi ypatingo gyvenimo būdo. Ne nerimstančių smalsautojų išmintis išrado tą jų mokymą. Jie nesilaiko žmogiškų nuomonių – ne taip kaip kiti.

Įsikūrę ir graikų, ir barbarų miestuose, kam kokia dalia teko, laikydamiesi vietinių papročių, apdaro, mitybos ir visos gyvensenos, jie tvarko savo gyvenimą nuostabiai ir, kaip visi sutaria, neįtikėtinai. Jie gyvena savo tėviškėse, bet kaip įnamiai; dalyvauja visuose reikaluose kaip piliečiai, bet visa nukenčia kaip svetimieji; kiekvienas svetimas kraštas jiems yra tėvynė, o kiekviena tėvynė – jiems svetima. Jie, kaip ir visi, veda, susilaukia vaikų, bet kūdikių neišmeta. Bendras jų stalas, bet ne guolis.

Jie gyvena kūne, bet ne pagal kūną; dienas leidžia žemėje, bet yra dangaus piliečiai. Jie paklūsta nustatytiems įstatymams ir savo gyvenimo būdu juos pranoksta. Visus myli – ir visų persekiojami. Yra nepažįstami – ir smerkiami; žudomi – ir vėl gyvena. Būdami beturčiai, jie daugelį praturtina; visko stokodami, jie yra visko pertekę. Niekinami paniekoje randa šlovę; šmeižiami paliudija savo teisumą. Užgauliojami jie laimina; įžeidinėjami atsako pagarba. Kai daro gera, yra baudžiami it nedorėliai; nubausti džiūgauja tarsi atgaivinti. Žydai kariauja su jais kaip su svetimtaučiais, graikai juos persekioja; bet niekas iš jų nekentėjų negali nurodyti priešiškumo priežasties.

Žodžiu, kas yra kūnui siela, tas pasauliui – krikščionys. Siela yra pasklidusi po visus kūno narius, o krikščionys – po pasaulio miestus. Juk siela gyvena kūne, tačiau nėra iš kūno; ir krikščionys gyvena pasaulyje, bet nėra iš pasaulio. Neregimoji siela užsklęsta regimame kūne; taip ir pasaulyje gyvenantys krikščionys yra regimi, tačiau jų šventumas neregimas. Kūnas nekenčia sielos ir kovoja su ja ne dėl kokios skriaudos, bet dėl to, kad ši draudžia jam mėgautis smagumais; ir pasaulis nekenčia krikščionių ne dėl patirtos neteisybės, bet dėl to, kad jie priešinasi jų geiduliams.

Siela myli jos nekenčiantį kūną ir jo narius; taip ir krikščionys myli savo nekentėjus. Siela įkalinta kūne, bet palaiko kūną; taip ir krikščionys yra laikomi pasaulyje tarsi kalėjime, bet patys palaiko pasaulį. Nemirtinga siela gyvena mirtingoje padangtėje; taip ir krikščionys keliauja gendamybėje, laukdami dangaus negendamybės. Siela, nelepinama valgiu ir gėrimu, stiprėja; taip ir krikščionys engiami kasdien gausėja. Dievas pastatė juos mūšio rikiuotėje, iš kurios nevalia jiems trauktis.

Atliepas    Jn 8, 12b; plg. Sir 24, 18

K. Aš – pasaulio šviesa.
A. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą, aleliuja.
K. Manyje visa kelio ir tiesos malonė, manyje visa gyvenimo ir dorybės viltis.
A. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą, aleliuja.

Himnas

Naujos Jeruzalės pulkų
suskambo chorai, su džiaugsmu 
giedrai Velykas švęsdami 
ir naują giesmę traukdami.

Nes Kristus, Judo liūtas, štai
įveikęs slibiną, tvirtai 
jau žadina didžiu balsu 
įmigusius mirties miegu.

Pražioja pragaras nasrus,
išleidžia kalinius visus, 
ir žengia, Jėzų sekdami, 
būriai belaisvių, jau laisvi.

Tai Kristaus pergalės diena,
triumfo didžiojo verta, 
jau minios žemės ir dangaus 
vienoj bendrijoj Jam tarnaus.

Parpuolę žemėn nuolankiai,
Karalių melskime, kariai,
kad spindulingąsias menes 
danguj regėtume ir mes.

O Jėzau, sielas džiuginki 
Velykų amžina šviesa, 
malone mus atgaivinai, 
priimki savo garbėje.

Tebūna, Jėzau, tau garbė,
iš kapo prisikėlusiam, 
su Tėvu ir Dvasia Šventa 
per amžių amžius, visados. Amen.

Skaitinėlis    Rom 6, 8–11

Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.

Trumpasis atliepas

K./A. Viešpats prisikėlė iš kapo, * aleliuja, aleliuja.
K. Jis už mus kabojo ant kryžiaus.
A. Aleliuja, aleliuja.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Viešpats prisikėlė iš kapo, aleliuja, aleliuja.

Zacharijo giesmės prieg.

Aš esu tikrasis vynmedis,
o jūs šakelės, aleliuja.

Maldavimai

Kristus buvo išduotas už mūsų nusikaltimus ir prisikėlė mūsų nuteisinti. Prašykime jo:
      Viešpatie, savo pergale mus išgelbėk.

Gelbėtojau Kristau, nugalėdamas mirtį tu mus užliejai džiaugsmu, prisikeldamas išaukštinai ir gausiai apdovanojai,
— uždek mūsų širdis ir pašventink šią dieną Šventosios Dvasios malone.
Danguje tave šlovina angelai, žemėje garbina žmonės, todėl minėdami tavo prisikėlimą maldaujame:
— priimk mūsų garbinimą dvasia ir tiesa.
Viešpatie Jėzau Kristau, išgelbėk mus ir būk gailestingas prisikėlimo laukiančiai savo tautai,
— pasigailėk mūsų ir apsaugok mus šiandien nuo visokio blogio.
Garbės Karaliau, mūsų Gyvenime, kai mums pasirodysi,
— priimk į savo garbę ir mus.

Malda

Dieve, tu myli nekaltumą ir tik tu vienas gali jį sugrąžinti; patrauk prie savęs žmonių širdis, kad, kartą iš netikėjimo tamsumos išsivadavę, jie nuo tavo tiesos ir šviesos niekada nebenutoltų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Himnas

Trečioji kyla valanda,
kai kryžius Kristų iškelia; 
lai siela nebesiblaškys, 
į maldą tepanirs visa.

Kas Kristų priima širdim,
to sąmonė nepažeista; 
jis atsidavusia malda 
ir Dvasią Šventąją pelnys.

Štai ta diena, kuri nutrauks
kaltės senosios pragaištį; 
nuo šiol malonė Kristaus jau 
laimingą laiką pradeda.

Tebūna, Jėzau, tau garbė,
iš kapo prisikėlusiam,
su Tėvu ir Dvasia Šventa
per amžių amžius, visados. Amen.

Himnas

Ateikit nuolankiai, tarnai,
didingą vardą Viešpaties 
širdim ir lūpom šlovinkit, 
garbės giesmes giedodami.

Štai laikas prisiartino,
kai nuosprendžiu mirtingųjų 
neteisiai mirčiai pasmerktas 
Teisėjas amžių amžinas.

Jam meilę atiduodami,
pagarbią baimę skirdami, 
nuo priešo smūgių žiauriojo 
apsaugoti prašydami,

maldaukim Tėvą su Sūnum
ir Dvasią Šventąją, su jais 
Trejybėj vieną Viešpatį 
per amžių amžius, visados. Amen.

Himnas

Štai valanda nušvitusi
išsklaido kryžiaus sutemas, 
pasaulį traukia iš tamsos, 
grąžina šviesą giedriąją.

Štai valanda, kai žadina
iš kapo Jėzus kalinius, 
išliejęs Dvasią, veda juos 
į laisvę iš mirties juodos.

Mirties galybė paminta,
pasaulis naujas keliasi, 
nenyks per amžius dovana 
palaiminto gyvenimo.

Tebūna, Jėzau, tau garbė,
iš kapo prisikėlusiam, 
su Tėvu ir Dvasia Šventa 
per amžių amžius, visados. Amen.

Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Prieg. Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Skaitinėlis    Plg. Rom 4, 24

Tikime tą, kuris prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti.

K. Viešpats tikrai prisikėlė, aleliuja.
A. Ir pasirodė Simonui, aleliuja.

Skaitinėlis    1 Jn 5, 5–6a

Kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują.

K. Mokiniai nudžiugo, aleliuja.
A. Išvydę Viešpatį, aleliuja.

Skaitinėlis    Plg. Ef 4, 23–24

Atsinaujinkite savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkite nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.

K. Pasilik su mumis, Viešpatie, aleliuja.
A. Jau vakaras arti, aleliuja.

Himnas

Karaliau amžių, Viešpatie,
Sūnau, su Tėvu amžinas,
tu pagal savo atvaizdą 
Adomą – žmogų nulipdei.

Kai priešas padermės žmonių
jį suklaidino piktasai, 
tu kūną priėmei žmogaus, 
pats iš Mergelės užgimei,

kad mus sujungtum su Dievu
savąja kūno bendryste, 
per krikštą, Atpirkėjau, mums 
visas kaltes atleisdamas.

Tu kryžiaus kančią dėl žmogaus
teikeisi prisiimt patsai, 
išliejai kraują brangųjį, 
už mus jį atiduodamas.

Tu prisikėlei ir gavai
iš Tėvo šlovę pergalės, 
ir mes maldingai tikime, 
kad prisikelsim per tave.

O Jėzau, sielas džiuginki 
Velykų amžina šviesa, 
malone mus atgaivinai, 
priimki savo garbėje.

Tebūna, Jėzau, tau garbė,
iš kapo prisikėlusiam, 
su Tėvu ir Dvasia Šventa 
per amžių amžius, visados. Amen.

Skaitinėlis    Žyd 7, 24–27

Kadangi Jėzus išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. Mums ir priderėjo turėti tokį Vyriausiąjį Kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save.

Trumpasis atliepas

K./A. Mokiniai nudžiugo, * aleliuja, aleliuja.
K. Išvydę Viešpatį.
A. Aleliuja, aleliuja.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
A. Mokiniai nudžiugo, aleliuja, aleliuja.

Marijos giesmės prieg.
Jei pasiliksite manyje
ir mano žodžiai pasiliks jumyse, –
jūs prašysite, ko tik norėsite, 
ir bus jums suteikta, aleliuja.

Maldavimai

Kristus prisikėlė iš numirusių ir sėdi Tėvo dešinėje. Nuolankiai jį maldaukime:
    Amžinai gyvas Kristau, išklausyk mus.

Atmink, Viešpatie, visus tau tarnaujančius,
— kad tavo tautai rodytų švento gyvenimo pavyzdį.
Suteik valstybių vadovams teisingumo ir taikos dvasią,
— kad visuomenės gyvenime būtų daugiau santarvės.
Duok gerovę mūsų laikams ir pagausink žemės vaisių,
— kad galėtume padėti skurstantiems.
Gelbėtojau Kristau, tu apšvietei visą pasaulį ir nuodėmės pavergtą kūriniją pašaukei į gyvenimą,
— mirusiems mūsų broliams ir seserims suteik amžinąją šviesą.

Malda

Dieve, tu myli nekaltumą, ir tik tu vienas gali jį sugrąžinti; patrauk prie savęs žmonių širdis, kad, kartą iš netikėjimo tamsumos išsivadavę, jie nuo tavo tiesos ir šviesos niekada nebenutoltų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

1 prieg. Myliu tave, Viešpatie, mano stiprybe, aleliuja.†

2 prieg. Viešpats mane išgelbėjo,
nes mane jis pamėgo, aleliuja.

3 prieg. Tu, Viešpatie, uždek mano žibintą,
apšviesk mano tamsą, aleliuja.

1 prieg. Viešpatie, tu esi gyvenimo šaltinis, aleliuja.

2 prieg. Siuntei savo Dvasią, Viešpatie,
ir sukurti jie buvo, aleliuja.

3 prieg. Giedokite šlovinimo giesmes mūsų Karaliui, aleliuja.

1 prieg. Dievas išaukštino jį savo dešine
kaip vadą ir išgelbėtoją, aleliuja.

2 prieg. Tikiu, kad patirsiu Viešpaties gerumą
gyvųjų pasauly, aleliuja.

3 prieg. Iš jo, per jį ir jam yra visa.
Jam šlovė per amžius, aleliuja.